Valstybės imunitetas nuo užsienio teismų jurisdikcijos

LTIki XIX a. imunitetas nuo municipalinių teismų jurisdikcijos buvo absoliutus, ši nuostata kilo iš valstybės suverenumo ir valstybių lygybės principo. Valstybės imuniteto doktrina kilo iš tarptautinės paprotinės teisės. Byla „The Schooner Exchange“ davė pradžią įtvirtinti valstybės imuniteto doktriną, kol ji buvo persvarstyta dėl augančios valstybių komercinės veiklos. Kilus vis daugiau abejonių dėl absoliutaus valstybės imuniteto sąvokos teisėtumo, padėti pamatai ribotai valstybės imuniteto doktrinai. Vidaus teismų teisė nustatyti, ar valstybei galioja imunitetas nuo užsienio teismų jurisdikcijos, priklauso tarptautinės privatinės teisės sričiai. Šiame kontekste teismai susidūrė su problema, ar suvereniai valstybei gali būti iškeltas privataus subjekto ieškinys užsienio teisme. Ribotas imunitetas visiškai priklauso nuo būdo, kuriuo valstybės veiksmai turėtų būti skirstomi į komercinius ir valstybinius. Kruopšti susijusių bylų apžvalga parodė, kad civilinės teisės tradicijos valstybės riboto valstybės imuniteto taisyklę taiko remdamosi „acta jure imperini“, kuris reiškia, kad valstybė tokiuose santykiuose gali remtis imunitetu, ir „acta jure gestionis“, kur valstybei nesuteikiama teisė remtis imunitetu, atskyrimu, o bendrosios teisės tradicijos kriterijus, nulemiantis imuniteto valstybei taikymą, yra ar santykiai susiję su suvereno santykiais, ar su komerciniais. Straipsnyje pabrėžiama, kad nėra aiškių ribų tarp komercinių ir nekomercinių sandorių, kurie, anot riboto imuniteto šalininkų, turi būti vertinami išimtinai pagal veiksmo prigimtį. Taigi visuotinai nustatytų kriterijų, kaip vertinti valstybės veiksmus, nėra priimta, todėl šios problemos analizė palikta teismų praktikai ir teisės mokslui.Problemos sudėtingumą lemia ir imuniteto reglamentavimo bei atsisakymo neapibrėžtumai. Straipsnyje analizuojami 1976 m. JAV valstybės imuniteto ir 1978 m. Jungtinės Karalystės valstybės imuniteto aktai. Būta ir daugiau bandymų apibrėžti valstybės imuniteto doktriną, bet jie nebuvo sėkmingi. [...]. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Valstybės imunitetas; Teismas; State immunity; Judicial practice.

ENUntil the 19th century the immunity from the jurisdiction of municipal courts was absolute and it derived from state sovereignty and the equality of states. The doctrine of state immunity originated from customary international law. The decision in the Schooner Exchange became a ground of state immunity until it was reconsidered because of the great increase in commercial activities of states. Many have started questioning the legitimate basis of the concept of absolute state immunity and it was suggested to put limits on state immunity. The power of a domestic court to determine whether it has jurisdiction over another state is a question of private international law. In this context, the court would be faced with the problem of whether a sovereign state can be sued by a private entity in a foreign court. Restrictive immunity depends wholly on a method by which governmental (public acts) and commercial acts of states are distinguished in order to determine whether to grant immunity or not. A careful review of related cases showed that while civil law countries follow the public and private law distinction in determining whether to grant immunity, courts in common law countries have simply resigned to the well-known approach in distinguishing between commercial and non-commercial activities of states when faced with claims against sovereign states before domestic or local courts. As it was said in this article, there is no clear boundary between commercial and non-commercial transactions which according to the proponents of restrictive immunity must solely be based on the nature test. There is no common ground to formulate a criterion that would be acceptable to all countries and this in turn has led to persistent divergence in the practice of states.The complexity of the problem is also determined by the uncertainty in this field concerned with codification and waiver of immunity. The State Immunity Act 1978 (U.K) and Foreign Sovereign Immunity Act 1976 are analyzed as examples of codification of state immunity. Also there were several attempts to codify the state immunity doctrine, but they all failed. Also it must be mentioned that codification is inherently problematic and not the only means of resolving the controversy. [From the publication]