Subjektai, turintys teisę naudotis valstybės imunitetu nuo kitos valstybės teismo jurisdikcijos

LTStraipsnyje analizuojama viena iš riboto, arba funkcinio, valstybės imuniteto taikymo problemų: kaip turi būti nustatoma, ar tam tikras subjektas yra valstybė ir ar jis gali naudotis imunitetu nuo kitos valstybės teismo jurisdikcijos. Aptariami kriterijai, kuriais remdamasis teismas gali nustatyti atsakovo statusą, svarstoma, kokią reikšmę turi faktas, kad valstybė, kurios teismas nagrinėja bylą, nėra pripažinusi atsakovo – kaip valstybės – egzistavimo. Straipsnyje taip pat nagrinėjama, kokiais įrodymais užsienio valstybių nacionaliniai teismai rėmėsi, spręsdami atsakovo teisinio statuso problemą, pateikiami siūlymai, kokiais įrodymais tapačioje situacijoje galėtų remtis Lietuvos Respublikos teismai. Valstybė teisiniuose santykiuose dažniausiai dalyvauja ne tiesiogiai, o per savo padalinius ir organus. Šiame straipsnyje aptariamos dvi tokių asmenų kategorijos. Tai – federacinės valstybės sudedamosios dalys bei valstybės politiniai padaliniai. Siekiant nustatyti šių kategorijų apimtį analizuojami kitų valstybių nacionaliniai įstatymai, taip pat tarptautinės konvencijos, nacionalinių teismų praktika. Nemažai dėmesio skiriama šių kategorijų tarpusavio santykio nustatymui. Pateikiami pasiūlymai dėl Jungtinių Tautų Organizacijos valstybių ir jų nuosavybės jurisdikcinių imunitetų konvencijos nuostatų, reglamentuojančių šių asmenų teisę remtis valstybės imunitetu, tobulinimu.Reikšminiai žodžiai: Valstybė; Imunitetas; Nacionalinė teisė; Tarptautinė teisė.

ENThe article deals with the issue of application of sovereign immunity: how can it be determined in a particular case whether the right of sovereign immunity may be invoked against the court jurisdiction of another country? The criteria on which a Court may determine a defendant’s status are discussed. The question is considered of what significance should be accorded to the fact that the country where the Court in question is located may not legally recognise the existence of the defendant as a sovereign country. The article looks at what evidence is used by the courts of other countries to determine the legal status of the defendant. Recommendations are made concerning what evidence could be used by the courts of the Republic of Lithuania in the same situation. States usually take part in Court proceedings through a representative or intermediary. This article discusses two categories of such individuals. These are: the constituent parts of federative countries; and political units of the states. The statutes of other countries are surveyed, likewise international Conventions and the practices on national courts. The question of the relationships between these categories is analysed. Recommendations are made for the improvement of the provisions of the Jurisdictional Immunity Convention of UN countries and their dependencies, which regulates the right of these individuals to invoke the right of sovereign immunity.