Riboto valstybės imuniteto doktrina ir jos taikymas Lietuvos Respublikoje

LTXX a. antroje pusėje dauguma pasaulio valstybių atsisakė absoliutaus valstybės imuniteto ir savo įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtino riboto valstybės imuniteto doktriną. Remiantis šia doktrina, valstybė privatiniuose teisniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais asmenimis ir imunitetu nesinaudoja. Lietuvos Respublikos 1964 m. redakcijos civilinio proceso kodeksas įtvirtino absoliutaus valstybės imuniteto doktriną. Ši teisės norma – tai TSRS laikų palikimas, nebeatitikęs pasikeitusių visuomeninių santykių ir pasikeitusios politinės ir ekonominės nepriklausomos Lietuvos santvarkos. 1998 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje V. Stukonis prieš JAV ambasadą, kurioje įtvirtino riboto valstybės imuniteto principą. Šioje nutartyje buvo nurodytos pagrindinės riboto valstybės imuniteto doktrinos gairės, tokios kaip valstybės veiksmų skirstymas į acta jure gestionis ir acta jure imperii. Tačiau Lietuvos Respublikos teismų praktika valstybės imuniteto teisinio reglamentavimo srityje kol kas yra negausi. Tik trys civilinės bylos pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, todėl Lietuvos teismai dar nesusidūrė su daugeliu riboto valstybės imuniteto doktrinos taikymo problemų, su kuriomis teko susidurti kitų valstybių teismams. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiama riboto valstybės imuniteto doktrinos raida, nurodomos pagrindinės šios doktrinos taikymo problemos, su kuriomis susidūrė kitų valstybių teismai, taip pat nurodomi šių problemų sprendimo būdai. Straipsnyje taip pat analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pateikiami siūlymai, kaip tobulinti esamą teisinį reglamentavimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Acta jure gestionis; Acta jure imperii; Jurisdikcija; Riboto valstybės imuniteto doktrina; Valstybės imunitetas; Acts jure gestionis; Acts jure imperii; Jurisdiction; State immunity; The restrictive theory of state immunity.

ENMost of the states abandoned the theory of absolute immunity since the fifties. The restrictive theory of state immunity is declared in both statutory and case law. Under the restrictive theory of state immunity, the immunity of the sovereign is recognized with regard to sovereign or public acts of a state, but not with respect to private acts. But the Civil Procedure Code of The Republic of Lithuania, passed in 1964, stated the rule of absolute immunity. This rule was the inheritance of the USSR times not matching changed social relations and political and economic state system of Lithuania. In 1998 The Supreme Court of Lithuania made the decision in civil case V. Stukonis v. USA embassy, in which stated the restrictive theory of state immunity. The decision indicated the main landmarks of the restrictive theory such as the distinction between acta jure imperii or sovereign acts and acta jure gestionis or private, non-sovereign acts. Though the Lithuanian case law in the field of state immunity is still scanty. Only three civil cases have reached the Supreme Court so Lithuanian courts have not faced most of the problems of applying the restrictive state immunity that the courts of other states had. The article presents a short overview of the development of the restrictive state immunity doctrine indicating the main problems of applying the doctrine that the courts of other states were confronted of, also presenting the solutions of these problems. The article analyzes certain aspects of Lithuanian Supreme Court case law, proposes improvements of the existing legal regulation. [Text from author]