Человек как разумное существо в русских и литовских фразеологизмах с названиями животных

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Rusų kalba / Russian
Title:
Человек как разумное существо в русских и литовских фразеологизмах с названиями животных
Alternative Title:
Žmogus kaip protinga būtybė lietuvių ir rusų kalbų frazeologizmuose su gyvūnų pavadinimais
In the Journal:
Kalbų studijos [Studies About Languages]. 2013, Nr. 22, p. 17-24
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Frazeologizmai; Reikšminė charakteristika; Vaizdinė charakteristika; Gyvūnų pavadinimai; Žmogus; Idioms; Key characteristics; Visual characteristics; Names of animals; Human.
Keywords:
LT
Frazeologizmai. Frazeologija / Phraseologisms. Phraseology; Gyvūnų vardai. Zoonimai / Animal names. Zoonyms; Reikšminė charakteristika; Vaizdinė charakteristika; Žmogus; Rusų kalba / Russian language.
EN
Human; Idioms; Key characteristics; Names of animals; Visual characteristics.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariama lietuvių ir rusų kalbų frazeologizmų su gyvūnų pavadinimais semantika. Abiejose kalbose yra tokio tipo frazeologizmų, apibūdinančių žmogų, kaip protingą būtybę. Tyrimas parodė, kad frazeologizmai su gyvūnų (naminių ir laukinių gyvūnų, naminių ir laukinių paukščių, roplių ir varliagyvių, vabzdžių, žuvų) pavadinimais žymi žmogaus pojūčius ir suvokimą (ru. слепая курица, волки мёрзнут, liet. žuvies balsu, į ožio ragą), emocinius, valios, intelekto veiksmus ir būsenas (ru. косится, как мышь на крупу, ревнивый как собака, из большого осла всё не выйдет слона, лицом детина, да разумом скотина, liet. utėlės užpuolė, kačių muzika, ožio balsu, veršio snukis), charakterio savybes ir dvasinę būseną (ru. божья коровка, перелётный чирок, упрямый как козёл (осёл, ослица), докучлив как ильинская муха, смирён как телёнок, тихий как курочка, liet. žuvies kraujo, kaip gaidžio uodega, ožiukas įlindo į subinikę, kaip vilkas į krūmus, nors šunį kabink ant kaklo). Lietuvių ir rusų kalbose žmogui kaip protingai būtybei apibūdinti daugiausia vartojami frazeologizmai su naminių ir laukinių gyvūnų ir paukščių pavadinimais, rečiau – su žuvų, vabzdžių pavadinimais. Šiose kalbamosiose grupėse išsiskiria keletas bendrų lietuvių ir rusų frazeologinių junginių, pavyzdžiui: ru. рядиться в павлиньи перья – liet. povo plunksnomis kaišytis „puikuotis“, ru. мухи не обидит – liet. musės nenuskriaus, nepalies „geraširdis, doras“. Tačiau dauguma frazeologizmų su gyvūnų pavadinimais atskleidžia savitą kiekvienos tautos pasaulio suvokimą, žmogaus požiūrį į jį supantį pasaulį. [Iš leidinio]

DOI:
10.5755/j01.sal.0.22.3770
ISSN:
1648-2824; 2029-7203
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/51205
Updated:
2018-12-17 13:36:46
Metrics:
Views: 11    Downloads: 1
Export: