Vilniaus šventės ir pramogos prieš Pirmąjį pasaulinį karą

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vilniaus šventės ir pramogos prieš Pirmąjį pasaulinį karą
In the Journal:
Naujasis Židinys - Aidai . 2008, Nr. 11-12, p. 468-475
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Laisvalaikio kultūra; Laisvalaikis; Religinės šventės; Valstybinės šventės; Vilnius; Šventė
EN
Festival; Leisure; Leisure culture; Religions holidays; State holidays; Vilnius
Summary / Abstract:

LTStraipsnis skirtas XX a. pradžios Vilniui ir mieste švęstoms šventėms. Aiškinamasi, kaip jos vyko daugialypiame, konfesine ir etnine prasme nevienalyčiame mieste, kokias šventes šventė jo gyventojai, koks buvo tų švenčių kalendorius, jų ritmas, prasmė, bei kokias šventes primetė miestui imperinė Rusija. Mėginama nubrėžti švenčių tipologinį pjūvį ir nagrinėti keletą švenčių raidos aspektų, t. y. religijos ar pasaulietiškumo, tradicijų ar novatoriškumo kaitos tendencijas. Šventės dalino Vilniaus gyvenimą ir metus į atskiras dalis bei suteikė jam tradicinį ritmą, kurį diktavo krikščioniškasis kalendorius. Žydai, sudarę žymią Vilniaus gyventojų dalį, taip pat atliko svarbų vaidmenį, o judėjų šventės keitė miesto veidą: šabo ir kitų švenčių metu gatvės ištuštėdavo, Vilniaus gyvenimas – apmirdavo. XX a. pr. Vilniuje taip pat minėtos oficialiosios Rusijos imperijos šventinės dienos. Besivystant laisvalaikio kultūrai, o ypač – po 1905 m. revoliucijos, mieste suklestėjo pasaulietinės pramogos. Daroma išvada, jog XX a. pradžios daugiataučio ir multikonfesinio Vilniaus šventės susipynė į savotišką tinklą, kuriame buvo galima rasti įvairių rūšių švenčių – konfesinių, valstybinių ir pramoginių. Bene svarbiausios prieškarinio Vilniaus šventės buvo tradicinio religinio pobūdžio, bet modernėjant miestui ir visuomenei, tokie patys pokyčiai pasiekė ir šventes. Ėmė plisti pramoginės šventės, kurių metu derinti ne itin rimti laisvalaikio ir pasilinksminimo elementai bei gilūs ir prasmingi filantropiniai ir tautiniai tikslai.

ENThis article analyses Vilnius in the beginning of the 20th century, the holidays celebrated there, namely their calendar, rhythm, meaning and how holidays took place in the religiously and ethnically diverse city. The article means to distinguish the holidays celebrated by the residents and those imposed on the city by imperial Russia. It is attempted to typologically analyse holidays and examine some aspects of holiday development, such as the tendencies of change regarding religion and secularity, tradition and innovation. Holidays separated the life and year in Vilnius into distinct parts and provided a traditional rhythm, dictated by the Christian calendar. Jews, constituting a considerable part of the residents of Vilnius, had a significant role as well and their holidays changed the face of the city: during Shabbat and other holidays, the city streets would be empty, and the life of Vilnius extremely calm. In the beginning of the 20th century, in Vilnius, the official holidays of imperial Russia were commemorated as well. While leisure culture was developing, especially after the revolution of 1905, secular leisure activities became popular in the city. In conclusion, the holidays in the multinational and multiconfessional Vilnius in the beginning of the 20th century are interconnected and form a certain network, in which various holidays may be found: religious, state and leisure holidays. The most important pre-war Vilnius holidays were of a traditional religious type but as the city and society were becoming more modern, holidays were affected as well. Although leisure holidays became more popular, they involved not only casual leisure and entertainment elements but deep, meaningful, philanthropic and ethnic aims.

ISSN:
1392-6845
Subject Area:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/49460
Updated:
2020-10-20 11:00:53
Metrics:
Views: 11    Downloads: 2
Export: