1922 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo užkulisiai: žydų tautinė mažuma ir jų teisių užtikrinimas
LTStraipsnyje apžvelgiami 1922 m. rugpjūčio 1 d. LR Konstitucijos rengimo užkulisiai ir svarstomas tautinių mažumų teisių užtikrinimo klausimas. Konstitucija buvo svarstoma parlamente, kuriame iš 112 delegatų 10 atstovų priklausė tautinėms mažumoms, - tai sudarė beveik 9 proc. visų parlamentarų. Iš pastarųjų 7 buvo žydai, 2 lenkai ir 1 vokietis. lš visų šių tautinių mažumų tik žydai turėjo savo atstovą ir tik Žydų frakcijos nariai tiesiogiai dalyvavo Konstitucijos projekto svarstymuose. Lenkų ir vokiečio atstovų vaidmuo galėtų būti įvardijamas kaip pasyvaus dalyvavimo, kuris pasireiškė tik vykstant bendriems balsavimams. Konstitucijos komisijoje dalyvavo Žydų frakcijos atstovas Naftalis Fridmanas. Svarstant kalbos vartojimo klausimą skirtingose valstybės veiklos sirtyse žydų atstovai nuomonės nepateikė. Tiktai dešimtoji dalis visų Žydų frakcijos narių pasisakymų tiesiogiai buvo susiję su Tautinių mažumų teisių skyriaus paragrafais. Pagrindinė Žydų frakcijos užduotis Konstitucijos svarstymuose buvo siekis užtikrinti tautinių mažumų teises, kurios turėjo tapti kultūrinės ir politinės autonomijos garantu. Tautinių mažumų teisės buvo įtalpintos į 2 Konstitucijos paragrafus, kurių turinys teisiškai nepagrindė tuo metu Lietuvoje egzistavusių tautinių mažumų politinės ir kultūrinės autonomijų nuostatų. Šių autonomijų nuostatos, kurios buvo užtikrintos Paryžiaus Taikos konferencijoje paskelbtoje deklaracijoje, atsispindėjo Konstitucijos projekte, tačiau nebuvo įtrauktos į galutinę jos redakciją. Nepaisant to, galutinę Konstitucijos redakciją Žydų frakcija vertino palankiai.
