Investigation of EU countries' economies using composite indicators

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Investigation of EU countries' economies using composite indicators
Alternative Title:
Europos Sąjungos šalių ekonomikos vertinimas naudojant sudėtinius rodiklius
In the Journal:
Socialiniai tyrimai [Social Research]. 2012, Nr. 4 (29), p. 20-31
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Sudėtiniai rodikliai; Bendrasis vidaus produktas; Trumpojo laikotarpio statistika; Composite indicator; GDP; Short-term statistics.
Keywords:
LT
Bendrasis vidaus produktas; Sudėtiniai rodikliai; Trumpojo laikotarpio statistika.
EN
Composite indicator; GDP; Short-term statistics.
Summary / Abstract:

LT[...] Tyrimo tikslas - sukonstruoti mėnesinio periodiškumo CI kiekvienai EU saliais atskirai. Tyrimo uždaviniai: palyginti sukonstruoto CI dinamiką su BVP tendencijomis 2000-2011 m. ir įvertinti, kaip tiksliai CI atspindi atskiros šalies ekonomikos vystymąsi krizės ir augimo / stabiliais laikotarpiais. (Sukonstruotas rodiklis pavadintas ekonomikos vystymosi indeksu.) Tyrimo naujumas. Sukonstruotas CI skiriasi nuo žinomų (tarptautinių) ekonomikos indeksų, nes yra mėnesinio periodiškumo, kai dauguma indeksų yra metinio periodiškumo. Tokio tipo indeksai gali būti naudojami tiriant šalies ūkio tendencijas nestabilios ekonomikos sąlygomis, kai keičiasi daugumos laiko eilučių struktūra ir dinamika laiko atžvilgiu. Šiame straipsnyje buvo pasirinktos ES šalys, kurios įstojo į ES 2004 m. gegužės 1 d. Pirminei duomenų analizei buvo pasirinkti Eurostat (Eurostat, 2012) šešių ekonominės srities trumpalaikės statistikos duomenys 2000-2011 m. Pasirinkti rodikliai yra mėnesinio ir ketvirtinio periodiškumo; pastebimai koreliuojantys su BVP (pagrindiniu rodikliu, nusakančiu šalies ekonomikos vystymąsi): ekonominių vertinimų rodiklis, prekybos pasitikėjimo indeksas, importas, eksportas, statybos produkcijos indeksas, pramonės produkcijos indeksas, darbo sąnaudų indeksas, palūkanų norma, vartotojų kainų indeksas. Ketvirtiniai periodiškumo duomenys, neturintys mėnesių atitikmens, buvo disagreguoti į mėnesinį periodiškumą (Boot, Feibes, Lisman, 1967). Trūkstamoms reikšmėms įrašyti buvo naudoti regresiniai modeliai. Rodikliai buvo sezoniškai išlyginti. Analizei buvo pasirinkti rodiklių pokyčiai, lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Analizuojant duomenis, ekonominės krizės periodu laikomi 2008-2009 m., kai daugelis ES šalių pajuto staigų ekonomikos smukimą. Atskirų šalių CI buvo sudaryti naudojant 7-9 statistinius rodiklius.(Pastebima, kad ne visos šalys teikia Eurostat straipsnyje pasirinktus rodiklius. Statybos produkcijos atveju pavyko rasti nacionalinį rodiklio atitikmenį.) Mėnesinio periodiškumo CI buvo gauti naudojant tiesinės agregacijos metodą. Atskirų šalių atveju buvo pasirinkti lygūs rodiklių, įeinančių į CI, svoriai. Analizei buvo naudojamas suglogintas CI (CI trendas). Siekiant palyginti su BVP, buvo naudojama CI trendo transformacija: ketvirčio reikšmė prilyginta atitinkamų trijų mėnesių reikšmių vidurkiui. Norint nustatyti atskirų šalių BVP ir CI ryšį, buvo analizuojamos įvairios statistikos: koreliacijos koeficientas, vidutinė absoliutinė paklaida, teigiamai įvertintų reikšmių procentas, BVP ir CI reikšmių skirtumas analizuojamu laikotarpiu. Buvo nustatyta, kad atskirų šalių atveju koreliacijos koeficiento reikšmės tarp BPV ir CI svyravo nuo 0,37 (Maltos atveju) iki 0,83 (Slovėnija); teigiamai įvertintų reikšmių procentas svyravo nuo 66,0 proc. (Malta) iki 93,6 proc. (Lietuva). Straipsnio rezultatai parodė, kad atskirų ES šalių atveju ribotas skaičius ekonominių rodiklių gana gerai atspindi BVP tendencijas ir šalies ekonomikos situaciją (pvz., Čekija, Vengrija, Slovėnija). Sukonstruoti CI yra mėnesinio periodiškumo, todėl gali atskleisti esamą ekonomikos situaciją šalyje dažnesnių periodiškumu nei BVP. Tokio tipo indeksai taip pat gali būti naudojami kaip papildoma priemonė BVP išankstiniams įverčiams skaičiuoti arba naudojami prognozuojant ekonomikos tendencijas trumpuoju laikotarpiu. Analizė parodė, kad kai kurių šalių atveju sukonstruoti CI tik iš dalies (atskirais laikotarpiais) atspindi BVP tendencijas (pvz., Kipras) arba CI ir BVP tendencijos nesutampa (Lenkija). Šiais atvejais reikalinga tolesnė ir išsamesnė CI analizė, atsižvelgiant į šalies ūkio specifiką. [Iš leidinio]

ENIn this research a hypothesis about the economical measure, which could be an additional tool for the analysis and assessment of the European Union (EU) countries' economy tendencies is verified. This measure (for each country separately) was constructed as a composite indicator (CI) that involves indicators from economic fields. The dynamics of the CI was compared to Gross Domestic Product (GDP) tendencies during the analysis period. The CI of each EU country was constructed with monthly periodicity therefore this indicator may reflect the economic situation of economy more frequently than GDP. [From the publication]

ISSN:
1392-3110; 2351-6712
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/48253
Updated:
2018-12-17 13:28:58
Metrics:
Views: 13    Downloads: 3
Export: