Narodowa demokracja byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego : studium z zakresu myśli politycznej i działalności obozu narodowego na ziemiach litewsko-białoruskich w latach 1897-1918

• Buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Tautinė demokratija: Tautinės stovyklos politinės minties ir veiklos lietuvių ir baltarusių žemėse 1897-1918 metais studija
• National Democracy in the former Grand Duchy of Lithuania: a study on the political thought and activities of the national camp in Lithuanian and Byelorussian lands in the years 1897-1918

LTTautinės demokratijos gimimas buvusios Lietuvos didžiosios kunigaikštijos žemėse datuojamas 1897 metais, kai Lietuvoje buvo įkurtas Tautinės Lygos ratas. Pastarąjį įkūrė, atvykęs iš Varšuvos, tuometinis Tautinės Lygos Centro komiteto delegatas šiaurės-vakarų pakraščių reikalams Teofilis Waligórskis. Tautinės Lygos komisaru Vilniuje išrinko Florijaną Feliksą Świerzyńskį. Iš pradžių tautiniai demokratai, kilę daugiausia iš inteligentijos sluoksnio, jaunesniosios kartos bajorų, miestiečių, smulkiųjų miestiečių, taip pat žemvaldžių rato, labiausiai susikoncentravo ties varšuvietiškos spaudos, leidžiamos pirmajame XX a. dešimtmetyje, platinimu: „Przegląd Wszechpolski“, „Pochodnia“ ar „Polak“. Dalyvavo vystant ir platinant švietimą bei kultūrą, kaip sąlyginai nesudėtingai realizuojamus tikslus politinės priklausomybės Rusijos imperijai sąlygomis. Sekančiais metais vystė lenkų tautinį judėjimą, kai 1904 m. pabaigoje įkūrė Tautinių demokratų partiją Lietuvoje (TDPL) (Stronnictwo Narodowo-Demokratyczne na Litwie). Jos politinė programa pristatyta 1906 m. vasario mėnesį, o 1908 m. išvystyta. Teritoriškai partijos veikla turėjo pasiekti ir Baltarusiją, ypatingai Minską.1905 m. pradžioje, labiausiai kunigo Stanisławo Maciejewicziaus dėka, TDPL, 1905 m. vasarį Varšuvoje įsteigtos Tautinio darbo sąjungos pavyzdžiu, pradėjo organizuoti sekančią savo struktūrinę dalį – Tautinio darbo sąjungą Lietuvoje ir Baltarusijoje. Svarbiausiais tautinių demokratų stovyklos atstovais buvusios LDK žemėse buvo: Witoldas Bańkowskis, Józefatas Bohuszewiczius, Marianas Chełchowskis, Ludwikas Czarkowskis, Kazimieras ir Władyslawas Dmochowskiai, Władysławas Dworzaczekas, Zygmuntas Fedorowiczius, Jozefas Hlasko, Stanisławas Jarockis, kunigas Stanisławas Maciejewskis, Janas Obstas, gr. Wawrzyniecas Puttkameris, Witoldas Węsławskis ir Aleksandras Źwierzyńskis. Visgi būtina pabrėžti, kad lietuvių-baltarusių žemėse Tautinė demokratija, lyginant su Varšuva, turėjo silpnai išvystytą organizacinę struktūrą. Todėl ypač reikšmingą vaidmenį vaidino leidžiama 1906-1918 m. Vilniuje ir Minske tautinė spauda, kurios puslapiuose formavosi svarbiausios tautinės doktrinos nuostatos. Vilniuje ėjo apie 20 pavadinimų periodinių leidinių susijusių su „endecija“. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Politinės lenkų partijos; Tautinė demokratų partija Lietuvoje; Lenkų spauda Lietuvoje; Draugijos; Inkorporacija; Federacija; Savivalda; Žydų teisės; Lithuania; Political Polish parties; National Polish democratic party in Lithuania; Polish press in Lithuania; Societies; Incorporation; Federation; Selfgovernment; The rights of jewes.

ENBeginnings of National Democracy (Endecja) in the sequestered Lands date back to 1897, when a National League circle was founded in Lithuania, thanks to the efforts of Teofil Waligórski, then a delegate of the National League Central Committee for matters concerning the north-eastern borderlands (Kresy). It was then that Florian Feliks Świerzyński was elected National League Commissar in Wilno (Vilnius). Initially, in the first decade of the twentieth century, the activities of the National Democrats, originating mainly from the local intelligentsia, nobles of the younger generation, burghers and petty bourgeoisies as well as the landowning classes, concentrated on the distribution of periodicals published in Warsaw, such as Przegląd Wszechpolski, Pochodnia or Polak, as well as the development and propagation of culture and education. This was on account of the fact that such goals were relatively easy to realise in the politically difficult conditions of the sequestered Land. In subsequent years the Polish nationalist movement gathered momentum thanks to the founding, towards the end of 1904, of a Lithuanian branch of the National-Democratic Party (SDN), which presented a detailed political program in February 1906 and started expanding in 1908. Territorially, this new party unit was to also encompass Byelorussia, Minsk in particular.Largely on the initiative of Father Stanisław Maciejewicz, at the start of 1905 the SDN in Lithuania set about creating a new organisation: the National Labour Union in Lithuania and Byelorussia, which was modelled on the Union of National Labour founded in Warsaw in February that year. The most important members of the National Democratic movement in the former Grand Duchy of Lithuania included: Witold Bańkowski, Józefat Bohuszewicz, Marian Chełchowski, Ludwik Czarkowski, Kazimierz and Władysław Dmochowski, Władysław Dworzaczek, Zygmunt Fedorowicz, Józef Hłasko, Stanisław Jarocki, Father Stanisław Maciejewski, Jan Obst, Count Wawrzyniec Puttkamer, Witold Węsławski and Aleksander Zwierzyński. Nevertheless, one should note that compared to its counterpart in Warsaw the National Democratic Party in Lithuanian and Byelorussian territories was not organisationally well developed. It was for this reason that in the years 1906-1918 the nationalist press played animmensely important role in inculcating the main precepts of nationalist doctrine both in Wilno (Vilnius) and as well as in Minsk. [...]. [From the publication]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History