Sportuojančių vyrų ir moterų suvokto varžybų streso ir jo įveikimo strategijų skirtumai

LTTyrimo tikslas – atskleisti sportuojančių vyrų ir moterų suvokto varžybų streso ir jo įveikimo strategijų skirtumus. Tyrimas atliktas 2011 m. per Lietuvos jaunimo lengvosios atletikos čempionatą. Tiriamųjų imtis: 17–21 metų sportininkai (n = 116), iš jų 60 vyrų ir 56 moterys. Taikyti tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė; anketinė apklausa; matematinė statistika: Chronbacho alfa (Cronbach‘s alpha), Stjudento t (Student t) testas, Chi kvadrato (χ2 ) kriterijus. Streso stiprumui įvertinti buvo sukurta Sportininkų suvokto varžybų streso skalė, sportininkų streso įveikimo strategijai per varžybas nustatyti – Sportininkų streso įveikimo būdų skalė. Darbe pasitelktas Anshelio (Anshel, 2001) streso įveikimo strategijų klasifikavimas. Juo remiantis sportininkų per varžybas naudojamos strategijos klasifikuojamos taip: priartėjimo elgesio, priartėjimo kognityvinė, vengimo elgesio ir vengimo kognityvinė. Priartėjimo elgesio streso įveikimo strategija susideda iš sąmoningų veiksmų atsakant į stresinį įvykį ir apima konfrontaciją su stresoriumi, aktyvų informacijos ir socialinės paramos ieškojimą, kalbėjimą apie jausmus. Priartėjimo kognityvinė strategija apibūdina suaktyvėjusį nemalonios situacijos priėmimą. Ji apima galvojimą apie stresinį įvykį ir jo analizavimą, efektyvaus atsako planavimą. Vengimo elgesio strategija susideda iš sąmoningų veiksmų tam, kad sportininkas fiziškai atsitrauktų nuo streso šaltinio. Ši strategija apima įsitraukimą į kitą veiklą, stresinių situacijų vengimą. Vengimo kognityvinė streso įveikimo strategija rodo sąmoningas pastangas psichologiškai atsitraukti nuo streso šaltinio, taip sudarant sąlygas išlaikyti dėmesį ir imtis kitos užduoties. Ji apima psichologinį atsitraukimą, nepaisymą, stresoriaus pakartotinį interpretavimą.Vyrų ir moterų suvokto varžybų streso ir naudojamų įveikimo strategijų skirtumai yra svarbi mokslinė problema. Jai spręsti tyrime iškelti tokie uždaviniai: nustatyti sportuojančių vyrų ir moterų suvokto varžybų streso skirtumus; nustatyti sportuojančių vyrų ir moterų streso įveikimo per sporto varžybas strategijų skirtumus. Tyrimo metu keltos hipotezės, kad: vyrai pasižymi mažesniu suvokto streso įverčiu nei moterys; sportuojantys vyrai ir moterys per sporto varžybas naudoja skirtingas streso įveikimo strategijas; vyrai dažniau naudoja priartėjimo strategijas (priartėjimo elgesio, priartėjimo kognityvinę), o moterys – vengimo (vengimo elgesio, vengimo kognityvinę). Nustatyta, jog vyrai per sporto varžybas pasižymi mažesniu suvokto streso įverčiu nei moterys (p = 0,024). Išanalizavus tyrimo duomenis taip pat nustatyta, kad vyrai ir moterys per sporto varžybas naudoja skirtingas įveikimo strategijas. Duomenų analizė parodė, jog vyrai dažniau nei moterys per sporto varžybas naudoja priartėjimo elgesio (χ2 = 3,12; p = 0,04) ir priartėjimo kognityvinę (χ2 = 3,04; p = 0,03) įveikimo strategijas, o moterys dažniau nei vyrai naudoja vengimo elgesio (χ2 = 4,71; p = 0,03) ir vengimo kognityvinę (χ2 = 4,18; p = 0,04) streso įveikimo strategijas. Keltos hipotezės pasitvirtino. Tolesniuose tyrimuose vertėtų analizuoti ne tik lyties, bet ir streso šaltinių, kognityvinio įvertinimo, sportininko amžiaus ir meistriškumo lygio, kultūrinių skirtumų įtaką streso įveikimo procesui.

ENThe aim of this research was to identify the differences of competitive stress and coping strategies among the sporting men and women. The data for this research was obtained through 2012 Lithuanian Athletics Championships of Youth. The sample consisted of 116 athletes (60 male and 56 female), age range 17-21 years old. Methods of this study were as follows: analysis of special literature, survey by means of questionnaires, mathematical statistics (Cronbach Alpha, Student’s t test and χ2 analysis). In this investigation there were designed and applied two scales: Athletes’ Perceived Competitive Stress Scale (for estimating the intensity of stress), and Athletes’ Coping Strategies Scale (for estimating the coping strategy used during the contest). In this study there was used Anshel (2001) classification of stress coping strategies. According to this classification, during the competition athletes use these coping strategies: approach-behaviour, approachcognitive, avoidant-behaviour and avoidant-cognitive. Approach-behaviour coping strategy consists of an overt action in response to stressful event and includes confrontation with stressor, soliciting of information and social support, speaking about emotions. Approach-cognitive strategy reflects activity of disagreeable information reception. Examples include thinking about stressor, analyzing, planning of effective response. Avoidant-behaviour strategy consists of conscious actions designed for physically removing oneself from source of stress. This strategy involves the engagement to another activity, avoiding of stressful situations. Avoidant-cognitive coping strategy reflects conscious efforts to retreat psychologically from the stress source and create the conditions helping to keep the attention and start another task.It includes the psychological retraction, disregard, reinterpretation of stressor. Gender differences of competitive stress and coping strategies is an important scientific problem. Aiming at solving this problem, two objectives were risen: to identify the differences of perceived competitive stress among sporting men and women; to identify the differences of coping style among sporting men and women during the contest. It was hypothesized that: the level of men’s perceived competitive stress is lower than women’s; sporting men and women use different coping strategies to cope with competitive stress: men more frequently use approach coping strategies (approach-behaviour, approach-cognitive) and women more frequently use avoidant strategies (avoidant-behaviour, avoidant-cognitive). It was found that the level of men’s perceived competitive stress is lower than of women (p=0,024). Data analysis of this study showed that men and women use different coping strategies during the competition. It was found that men more frequently use approach-behaviour (χ2 =3,12; p=0,04) and approach-cognitive (χ2 =3,04; p=0,03), and women more frequently use avoidantbehaviour (χ2 =4,71; p=0,03), avoidant-cognitive (χ2 =4,18; p=0,04) coping strategies during the contest. Hypotheses were confirmed. Further research should analyze not only impact of gender for athletes’ coping, but also other factors, like sources of stress, cognitive appraisal, athletes’ age and cultural differences.

• Psichologija / Psychology
• Edukologija / Education