Sportuojančių vyrų ir moterų suvoktų streso šaltinių per sporto varžybas skirtumai

LTTyrimo tikslas – atskleisti sportuojančių vyrų ir moterų suvoktų varžybų streso šaltinių skirtumus. Tyrimas atliktas 2011 m. per Lietuvos jaunimo lengvosios atletikos pirmenybes. Tiriamųjų imtis: 17-21 metų sportininkai (n = 116), iš jų 60 vyrų ir 56 moterys. Taikyti tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė; anketinė apklausa; matematinė statistika – χ2 (chi kvadrato) kriterijus. Remiantis sportininkų apklausa ir literatūros analize, buvo sukurta originali Suvokto varžybų streso šaltinių anketa, padedanti nustatyti, kas sportininkams kelia didžiausią nerimą per varžybas. Buvo išskirti šeši streso šaltiniai, iš kurių trys – išorinės aplinkos (žiūrovų ar varžovų neigiamos replikos; diskvalifikacija; nepalankios varžybų sąlygos) ir trys – vidiniai streso šaltiniai (fizinė ar techninė klaida; susižalojimas ar skausmas; nepakankamai gera fizinė būklė). Daugelio tyrėjų (Anshel, Wells, 2000a; Anshel, Wells, 2000b; Anshel, Delany, 2003; Nicholls et al., 2007) nurodyti streso šaltiniai sutapo su išskirtais šioje anketoje. Vyrų ir moterų suvoktų streso šaltinių per sporto varžybas skirtumai yra svarbi mokslinė problema. Jai spręsti iškelti tokie tyrimo uždaviniai: nustatyti, ar skiriasi vyrai ir moterys pagal suvoktus streso šaltinius per sporto varžybas; nustatyti sportuojančių vyrų ir moterų skirtumus pagal suvoktus streso šaltinius per sporto varžybas. Iškeltos hipotezės, kad: vyrai ir moterys skiriasi pagal suvoktus streso šaltinius per sporto varžybas; per sporto varžybas vyrams nerimą dažniausiai kelia vidiniai streso šaltiniai (fizinė ar techninė klaida; susižalojimas ar skausmas; nepakankamai gera fizinė būklė), o moterims – išorinė aplinka (žiūrovų ar varžovų neigiamos replikos; diskvalifikacija; nepalankios varžybų sąlygos).Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, jog vyrai ir moterys skiriasi pagal daugumą suvoktų streso šaltinių per sporto varžybas. Vyrai dažniau nei moterys streso šaltiniu per sporto varžybas suvokia fizinę ar techninę klaidą (χ2 = 3,57; p = 0,04); susižalojimą ar skausmą (χ2 = 3,38; p = 0,03); nepakankamai gerą fizinę būklę (χ2 = 3,21; p = 0,04), o moterys dažniau nei vyrai kaip streso šaltinį suvokia nepalankias varžybų sąlygas (χ2 = 3,42; p = 0,04). Tačiau nebuvo nustatyta skirtumų lyginant vyrus ir moteris pagal šiuos suvoktus streso šaltinius: žiūrovų ar varžovų neigiamas replikas (χ2 = 3,02; p = 0,07) ir diskvalifikaciją (χ2 = 2,04; p = 0,11). Pirmoji hipotezė pasitvirtino iš dalies. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog per sporto varžybas vyrams dažniausiai stresą kelia vidiniai stresoriai (χ2 = 10,17; p = 0,001), o moterims – išorinė aplinka (χ2 = 8,04; p = 0,01). Antroji hipotezė pasitvirtino. Tolesnių tyrimų perspektyvos yra galimos, nes iki šiol lieka neaišku, kokią įtaką stresoriaus suvokimo skirtumams turi kiti veiksniai. Vertėtų analizuoti ne tik lyties, bet ir tokių veiksnių, kaip kognityvinis įvertinimas, sportininko amžius ir meistriškumo lygis, kultūriniai skirtumai, įtaką streso šaltinių suvokimui. Taip pat tikslinga būtų paanalizuoti, kaip suvoktas streso šaltinis susijęs su sportininko varžybų rezultatais.

ENGoal of the research was to identify the differences of perceived sources of competitive stress among male and female athletes. The information for this research was obtained through 2012 Lithuanian Athletics Championships of Youth. The sample consisted of 116 athletes (60 male and 56 female) that age was 17-21 years old. Methods of this study: analysis of special literature, survey by questioning, mathematical statistics (Cronbach Alpha, Student’s t test and χ2 analysis). On the ground of athletes’ questioning and analysis of literature in this investigation was made and were applied Perceived Sources of Competitive Stress Questionnaire. It is designed to estimate, what makes the stress for athletes during the contest. In this research there were distinguished six stress sources, three whereof are external (negative remarks from crowd and opponents; disqualification; unfavourable environmental conditions) and three – internal (physical or technical mistake; injury or pain; state of health is not enough good). That six stress sources are the same with the stress sources distinguished by others researchers (Anshel, Wells, 2000a; Anshel, Wells, 2000b; Anshel, Delany, 2003; Nicholls ir kt., 2007). Gender differences in sources of competitive stress are an important scientific problem. The tasks are interposed for solving this question as follows: to identify if the differences of perceived sources of competitive stress among athletes men and women exist; to identify the differences of perceived sources of competitive stress among athletes’ men and women.It was hypothesized that: athletes men and women differ in perceived sources of competitive stress during the contest; internal sources (physical or technical mistake; injury or pain; state of health is not enough good) raise stress during the contest the most frequently for athletes men and for women – external sources (negative remarks from crowd and opponents; disqualification; unfavourable environmental conditions). It was found that men and women differ in most sources of competitive stress. Men more frequently than women perceive like stress source: physical or technical mistake (χ2 =3,57; p=0,04); injury or pain (χ2 =3,38; p=0,03); state of health is not enough good (χ2 =3,21; p=0,04). Data analysis has shown, that women more frequently than men perceive unfavourable environmental conditions as a stress source (χ2 =3,42; p=0,04). However, comparing men and women accordingly there were not found the differences in that stress sources: negative remarks from crowd and opponents (χ2 =3,02; p=0,07) and disqualification (χ2 =2.04; p=0,11). The first hypothesis was partially confirmed. Results of this study has shown that internal sources the most frequently raise stress during the contest for athletes men (χ2 =10,17; p=0,001) and for women – external (χ2 =8,04; p=0,01). The second hypothesis was confirmed. Further research perspectives are possible, because it is unclear till now, what impact for perceived stress sources has other factors. Further research should analyze not only impact of gender for athletes’ perceived stress sources, but also another factors, like cognitive appraisal, athletes’ age and level of skill, cultural differences. It was advisable to analyze, how perceived stress source is associated with athlete’s competitive results.