Varžybų streso šaltinių skirtumai vyrų ir moterų tarpe
LTTyrimo tikslas - atskleisti sportuojančių vyrų ir moterų suvoktų varžybų streso šaltinių skirtumus. Tyrimas atliktas 2011 m. per Lietuvos jaunimo lengvosios atletikos pirmenybes. Tiriamųjų imtis: 17 - 21 metų sportininkai (n=116), iš jų (60 vyrų ir 56 moterys). Taikyti tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė; anketinė apklausa; matematinė statistika (Chi kvadrato (χ2) kriterijus). Remiantis sportininkų apklausa ir literatūros analize, buvo sukurta originali Suvokto varžybų streso šaltinių anketa. Ji nustato, kas sportininkams kelia didžiausią nerimą varžybų metu. Buvo išskirti šeši streso šaltiniai, iš kurių trys - išorinės aplinkos (neigiamos replikos iš žiūrovų ar varžovų; diskvalifikacija; nepalankios varžybų sąlygos) ir trys vidiniai streso šaltiniai (fizinė ar techninė klaida; susižalojimas ar skausmas; nepakankamai gera fizinė būklė). Daugelio tyrėjų (Anshel, Wells, 2000a; Anshel, Wells, 2000b; Anshel, Delany, 2003; Nicholls ir kt., 2007) išskirti streso šaltiniai sutapo su šaltiniais, išskirtais šioje anketoje. Vyrų ir moterų suvoktų varžybų streso šaltinių skirtumai sportinių varžybų metu yra svarbi mokslinė problema. Jai spręsti tyrime iškelti tokie uždaviniai: 1) nustatyti, ar skiriasi vyrai ir moterys pagal suvoktus streso šaltinius sportinių varžybų metu; 2) nustatyti sportuojančių vyrų ir moterų skirtumus pagal suvoktus streso šaltinius sportinių varžybų metu. Tyrimo metu keltos hipotezės, kad: 1) vyrai ir moterys skiriasi pagal suvoktus streso šaltinus sportinių varžybų metu; 2) sportinių varžybų metu vyrams nerimą dažniausiai kelia vidiniai streso šaltiniai (fizinė ar techninė klaida; susižalojimas ar skausmas; nepakankamai gera fizinė būklė), o moterims – išorinės aplinkos (neigiamos replikos iš žiūrovų ar varžovų; diskvalifikacija; nepalankios varžybų sąlygos).Išanalizavus tyrimo duomenis nustatyta, jog vyrai ir moterys skiriasi pagal daugumą suvoktų streso šaltinių sportinių varžybų metu. Vyrai dažniau nei moterys streso šaltiniu sportinių varžybų metu suvokia fizinę ar techninę klaidą (χ2=3,57; p=0,04); susižalojimą ar skausmą (χ2=3,38; p=0,03); nepakankamai gerą fizinę būklę (χ2=3,21; p=0,04). Duomenų analizė atskleidė, jog moterys dažniau nei vyrai nepalankias varžybų sąlygas suvokia kaip streso šaltinį (χ2=3,42; p=0,04). Tačiau nebuvo rasta skirtumų lyginant vyrus ir moteris pagal šiuos suvoktus streso šaltinius: neigiamos replikos iš žiūrovų ar varžovų (χ2=3,02; p=0,07), diskvalifikacija (χ2=2.04; p=0,11). Pirmoji hipotezė pasitvirtino iš dalies. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog sportinių varžybų metu vyrams dažniausiai stresą kelia vidiniai stresoriai (χ2=10,17; p=0,001), o moterims – išorinės aplinkos (χ2=8,04; p=0,01). Antroji hipotezė pasitvirtino. Tolesnių tyrimų perspektyvos yra galimos, nes iki šiol lieka neaišku, kokią įtaką stresoriaus suvokimo skirtumams turi kiti faktoriai. Tolimesniuose tyrimuose vertėtų analizuoti ne tik lyties, bet ir tokių faktorių, kaip, kognityvinis įvertinimas, sportininko amžius ir meistriškumo lygis, kultūriniai skirtumai, įtaką streso šaltinių suvokimui. Taip pat tikslinga būtų analizuoti, kaip suvoktas streso šaltinis susijęs su sportininko rezultatais varžybų metu.
