Kaimo gyventojų pajamų nelygybė bei jos ekonominiai ir socialiniai veiksniai

LTŠis tyrimas yra bandymas analizuoti kaimo gyventojų pajamų nelygybės mastą, nustatyti jos priežastis bei surasti efektyvius būdus teigiamiems poslinkiams kaimo ekonominėje ir socialinėje plėtroje pasiekti. Tai yra bandymas analizuoti žemės ūkio integracijos galimą poveikį kaimo žmonių socialinei ateičiai. Pajamų lygio ir diferenciacijos įvertinimui remiamasi disponuojamų namų ūkių pajamų statistinio tyrimo rodikliais. Pajamų nelygybės kaime veiksniams tirti darbe analizuojami ir kiti duomenys apie gyventojų pajamas iš įvairių informacijos šaltinių. Apsiribojama tik kaimo gyventojų ūkinės veiklos koncentracijos žemės ūkyje ir jos padarinių bei veiksnių vertinimu. Daromos kontrastingos išvados: viena vertus, ir toliau išlieka daugumos kaimiečių pajamų lygio didelė priklausomybė nuo žemės ūkio; antra vertus, daugeliui žemdirbių ši veikla neužtikrina visiško užimtumo ir neaprūpina jų šeimų pakankamomis pajamomis. Integracijos politikoje struktūrinės paramos žemės ūkio modernizavimui prioritetą turi lydėti ir „kaimo žmogiškojo kapitalo" didinimo prioritetas. Jo tikslas - kelti darbingų kaimo žmonių išsilavinimo ir kvalifikacijos lygį, stiprinti jų kūrybinį potencialą, formuoti jų ūkinės veiklos naujas vertybines orientacijas ir pan. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Intelektiniai ištekliai; Pajamų nelygybė; Skurdas; Socialinė integracija; Užimtumas žemės ūkyje; Žemės ūkis; Agriculture; Employment in agriculture; Income inequality; Intellectual resources; Poverty; Social integration.

ENThe process of economics restructurisation in the State provokes negative social economical results. The effect was most severe in the urban districts. For most of rural inhabitants the level of living becomes much lower than for urban inhabitants. Differences in inequality among different layers of village inhabitants became larger than among urban inhabitants. It is officially recognized that there are some differences in the average levels of rural and urban populations in many published sources, however, there are no comprehensiveness studies on rural population. This research is an attempt to analyse the scale and reasons for inequality of income, which is the main index of living level characteristics to establish and to find effective methods for reaching positive changes in village economic and social development. It is one of the first attempts to analyse the influence of agricultural integration on the social future of village people. It is impossible to analyse properly the data on inhabitants' income in some segments, village inhabitants included, because of different methodological approaches. Therefore we used the data of statistical analysis of household disposable income to estimate the income level and differentiate it in this research. Also, other data from different information sources were used to analyse the economic and social factors of income of urban inhabitants.There are different factors of level and reasons for income inequality: 1) strong dependence on agriculture as the source of income; 2) lower activity of rural inhabitants; 3) high unemployment among young people living in the countryside; 4) demographical structure of village inhabitants; 5) low level of education; 6) traditional value of economic activities. This research is confined by estimating the results and factors of the concentration of rural people activities in agriculture. The contrasting conclusions are: firstly, the level of village people income depends on agriculture; secondly, this income source is not enough to be fully employed for the biggest part of agricultural workers and to supply their families with enough income. Low income in agriculture depends on low productivity level in comparison with other spheres of economic activity. Attention is paid to extremely great differences between labour productivity in agriculture in Lithuania and EU states, which are also quite high between Lithuania and other countries - EU candidates. These differences are a weak side of our country on its way to economic and social integration. Thus, we can draw a conclusion that the priority of agricultural structural support modernization on the way to integration must be accompanied by the priority of increasing the "human capital", with the purpose to increase the level of education and qualification of country people, to sustain their creative potential, to form new value orientations of their economic activities, etc. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology