Žurnalistų vaidmenys ir saugumas Lietuvos socialiniuose protestuose (2021-2023 m.)

LTPasaulyje augant žmonių nepasitenkinimui esama padėtimi, didėja socialinių protestų skaičius. Šios pilietinės iniciatyvos pritraukia ne tik gyventojų, bet ir žiniasklaidos dėmesį – žurnalistai tampa vienu iš pagrindinių informacijos įrankių. Nors pagrindinis žurnalistų tikslas yra teikti tikslias ir nešališkas naujienas, dažnai to padaryti nepavyksta dėl nenoro bendrauti su žiniasklaida, protestuojančiųjų agresijos, radikalios retorikos ar kitų išorinių veiksnių. 2021 m. Lietuvoje vykę protestai prieš pandeminius ribojimus taip pat pasižymėjo provokacijomis, patyčiomis ir smurtu. Šio tyrimo objektas – žurnalistai, dirbę 2021 m. gegužę vykusiame „Didžiajame šeimos gynimo marše“, tų pačių metų rugpjūtį prie Seimo riaušėmis pasibaigusiame proteste, taip pat 2022 m. surengtame Sausio 13-osios minėjime, peraugusiame į protestą prieš pandemijos ribojimus, bei 2023 m. ūkininkų organizuotuose protestuose dėl kritusių pieno kainų. Straipsnio tikslas – nu statyti, kokius praktinius vaidmenis prisiėmė Lietuvos žurnalistai, nušviesdami keturis minėtus protestus, ir su kokiais iššūkiais jie susidūrė. Vykdant kokybinę turinio analizę, nustatyta, kad dėl išorinių veiksnių protestuose dalyvavę Lietuvos žurnalistai vieno konkretaus vaidmens dažnai nesilaikė. Vis dėlto paaiškėjo, kad dažniausiai jie prisiėmė stebėtojo, orientuoto į visuomenę, vaidmenį. Taip pat išryškėjo, kad dėl vaidmenų sąveikos jiems galima priskirti ir stebėtojo, orientuoto į politiką, bendradarbiavimo bei prisitaikymo vaidmenų orientacijas. Be to, atliktas tyrimas rodo, kad socialinių protestų metu Lietuvos žurnalistai susidūrė su įvairiomis grėsmėmis, ribojančiomis jų profesinių principų įgyvendinimą. Reikšminiai žodžiai: žurnalistų vaidmenys, pilietinės iniciatyvos, žurnalistų saugumas, demokratija.

ENAs global dissatisfaction with the current situation grows, the number of social protests is increasing. These civic initiatives attract not only public attention but also the interest of the media, with journalists becoming one of the main sources of information. Although the primary goal of journalists is to provide accurate and impartial news, this is often hindered by protesters’ reluctance to engage with the media, their aggression, radical rhetoric, or other external factors. Recent protests in Lithuania, directed against pre-pandemic restrictions, were also marked by provocations, mockery, and violence. The object of this study is journalists who worked during the Great Family Defense March in May 2021, the protest near the Lithuanian Parliament in August 2021 that escalated into riots, the January 13th memorial in 2022, which turned into a protest against pandemic restrictions, and the 2023 farmers’ protests against the falling milk prices. The aim of this article is to identify the roles that the Lithuanian journalists assumed while covering these four protests and the challenges they were facing. Through qualitative content analysis, it was found that, due to external factors, journalists covering the protests often did not adhere to a single role. However, it became evident that the most common role they adopted was that of an observer oriented towards the public. The analysis also revealed that, due to role interactions, journalists could be assigned roles such as an observer oriented towards politics, a non-collaborative role, or an adaptive role. Furthermore, the research shows that, during social protests, Lithuanian journalists faced various threats that hindered the implementation of their professional principles. Keywords: journalists’ roles; civil initiatives; journalists’ security; democracy.

• Akcijos mieste ir išpuolių grėsmės retorika: Vilnius po 2009-ųjų. Politologija 2016, 1 (81), 80-110.
• Ar žiniasklaidos vartojimas skatina dalyvauti politiniuose veiksmuose Lietuvoje?. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2016, 7 (2), 11-29.
• "Bloga" kalba ir sociolingvistinė kompetencija. Darbai ir dienos 2010, 54, 189-198.
• Kokybiniai tyrimai: principai ir metodai : vadovėlis socialinių mokslų studijų programų studentams. Vilnius : Vaga, 2017. 375 p.
• Kokybinių tyrimų metodologija.. Klaipėda : S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2008. 303 p.
• Professional threats and self-censorship in Lithuanian journalism. Filosofija. Sociologija 2023, 34, 4, 422-431.
• Protesto politika Lietuvoje. Politologija 2003, 2 (30), 127-146.
• Simbolinė politika kaip socialinio protesto įrankis. Lituanistica 2023, 2, 146-164.
• Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003. 626 p.
• Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu. Vilnius : Registrų centras, 2016. 391 p.
• Spaudos vaidmuo kuriant pilietinę visuomenę. Informacijos mokslai 2009, 51, 70-82.
• Žurnalistika Lietuvoje: žurnalistų laisvė, saugumas ir įtakos. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2024. 196 p.