Baudžiamojo poveikio priemonės kaip baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma

LTAnalizuojant baudžiamosios atsakomybės realizavimo problematiką Lietuvos baudžiamojoje teisėje, atsiranda keli neaiškumai. Vienas iš jų galėtų būti suformuluotas pateikiant klausimą – ar baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje, yra baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma? Dabartinėje Lietuvos baudžiamojoje teisėje baudžiamojo poveikio priemonės – neseniai susiformavusi sąvoka. Šis institutas mokslinėje literatūroje iki šiol nebuvo plačiau nagrinėjamas. Todėl baudžiamojo poveikio priemonės apibrėžiamos naudojantis artimiausiomis pagal prasmę sampratomis. Taigi baudžiamojo poveikio priemones galima apibrėžti kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas valstybinės prievartos priemones, kurios teismo skiriamos baudžiamuosius nusižengimus ar nesunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Klausimo, ar baudžiamojo poveikio priemonės gali būti laikomos baudžiamosios atsakomybės forma, analizė parodė, kad yra ir teigiamų, ir neigiamų argumentų. Nepaisant prieštaraujančių argumentų egzistavimo, būtų teisingiau manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės yra viena iš baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų.Kitas straipsnyje aptariamas klausimas: ar Lietuvos baudžiamojo kodekso autoriai teisingai pasirinko strategiją neleisti baudžiamojo poveikio priemones taikyti kartu su bausme? Nagrinėjant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kartu su kriminalinėmis bausmėmis galimybę, darytina išvada, kad absoliutus ir nekompromisinis draudimas skirti baudžiamojo poveikio priemones kartu su bausmėmis nevisiškai pagrįstas ir galėtų būti persvarstytas. Svarstant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo problematiką, būtina atsižvelgti į tai, kad baudžiamojoje praktikoje nereti atvejai, kai baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kartu su bausme būtų tikslingas, naudingas ir logiškai pagrįstas. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas; Baudžiamojo poveikio priemonės; Baudžiamoji atsakomybė; Lithuanian criminal code; Penal measures; Criminal responsibility.

ENThe analysis of the problems on realization of criminal responsibility in Lithuanian criminal law brings about some indistinctness. One of the indistinct moments could be formulated by raising a question whether the penal measures set out in Lithuanian Criminal Code article VI are the form of the realization of criminal responsibility. The concept of penal measures is new to present Lithuanian criminal law. The institute has not been analyzed broadly in scientific literature. That is why penal measures are defined using the closest terms of criminal penalty and educative measures. Thus, penal measures can be defined as state compulsion measures established by criminal law that help to serve the purpose of punishment and are imposed by a court to the persons that have committed criminal misdemeanors and not major crimes and been released from criminal responsibility or punishment. The analysis of the question whether penal measures are considered to be the realization of criminal responsibility brings forth the arguments proving both positive and negative position. However, despite the existence of contradictory arguments, it would be more correct to think that penal measures are one of the forms of the realization of criminal responsibility.The other question discussed in the article is whether the authors of Lithuanian Criminal code have chosen the right strategy of not letting to impose penal measures together with a penalty. Nevertheless, the analysis of the arguments motivating the prohibition to impose penal measures together with penalties brings the conclusion that an absolute and uncompromising prohibition to impose penal measures together with penalties is not reasonable enough and could be reconsidered. Discussing the problems that occur when imposing penal measures, it is necessary to take into account not rear situations in criminal practice when the imposition of penal measures together with a penalty would be expedient, useful and logical. [From the publication]