Iš Kauno ir Karaliaučiaus liuteronų ryšių XVII a. pirmoje pusėje istorijos: Kasparo Movijaus atvejis

LTStraipsnyje analizuojama Kauno liuteronų kunigo Kasparo Movijaus (?-1639) gyvenimo ir veiklos istorija, jo debatai su Sembos vyskupijos Karaliaučiaus konsistorijos nariais dėl krikšto sakramento, religinės nuostatos ir licenciato laipsnio patvirtinimo klausimai. Tyrimas parodė, kad Sembos vyskupijos konsistorija Karaliaučiuje buvo pagrindinė institucija, nagrinėjusi Kauno liuteronų bažnyčios teologinius klausimus ir sprendusi, ar dėstomi bei interpretuojami teiginiai atitinka liuteronų doktriną. Konsistorija registravo, ar kunigo vieta Kauno liuteronų bendruomenėje yra užimta ar laisva; tačiau norint nušalinti kunigą, reikėjo preteksto – bendruomenės nuomonės. Kai Kauno liuteronų parapijos atstovai, tikriausiai bažnyčios tarybos nariai, pareiškė savo neigiamą nuomonę apie kunigą, konsistorija pašalino jį iš pareigų ir paskyrė kitą. Tuo laikotarpiu Sembos vyskupijos konsistorija, spręsdama religinius klausimus, galėjo nepaisyti nusistovėjusių teisinių procedūrų. Eiliniam kunigui buvo sunku įrodinėti savo teisumą konsistorijai, labai daug lėmė vadovaujančių asmenų nuomonė. Tačiau licenciato laipsnio teisėtumo klausimai priklausė Karaliaučiaus universiteto senato ir pasaulietinių teismų kompetencijai, kurie nagrinėjo Kauno pastoriaus bylą pagal Abiejų Tautų Respublikos įstatymus ir teismų jurisdikciją. K. Movijaus apeliacijos priklausė Abiejų Tautų Respublikos asesorių teismo jurisdikcijai; šio teismo sprendimas buvo palankus K. Movijui. Reikia konstatuoti, kad Kauno liuteronų bažnyčios pastoriaus byla buvo pavaldi skirtingoms teisenoms.Bažnyčios valdymo sferos dalykai – teologijos klausimų svarstymai, paskyrimas į Kauno liuteronų bendruomenės kunigo pareigas ir atšaukimas – priklausė Sembos vyskupijos konsistorijai Karaliaučiuje, o jo – Kauno miestiečio – reikalai, t. y. civilinė bylos dalis, jau priklausė Abiejų Tautų Respublikos teisenai, jos teismams, kurie sprendė pagal pasaulietinius valstybės įstatymus. Pažymėtina, kad Karaliaučiaus universiteto mokslo laipsnio pripažinimo ar nepripažinimo bylos apeliacijas ėmėsi nagrinėti Abiejų Tautų Respublikos teismas ir Karaliaučiaus universitetas jo sprendimo neginčijo. Tad kaip Kauno liuteronų bendruomenės kunigas K. Movijus turėjo paklusti Karaliaučiaus konsistorijai, o kaip Kauno miestietis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos pasaulietinei teisei bei teismams. Šis atvejis rodo, kad Prūsijos piliečių apeliacinės bylos svarstytos Abiejų Tautų Respublikos „Rūmų“ (asesorių) teisme, nes Prūsijos Kunigaikštystė dar tebebuvo pavaldi Abiejų Tautų Respublikai. Šaltiniai liudija, kad Kasparas Movijus jau buvo įleidęs šaknis Kaune, čia gimė trys jo vaikai: duktė Ana (1627-1651), gimusi ir mirusi Kaune, bei du sūnūs. 1638 m. abu sūnūs įsirašė į Karaliaučiaus universitetą ir abu pasirašė „Movius Caunensis Lithuanus“. Matyt, K. Movijaus šeima per visus ilgus jo bylinėjimosi metus gyveno Kaune. Palyginus K. Movijaus ir P. Oderborno (apie 1555-1604), dirbusio Kaune 1580-1587 m., mezgamų kontaktų teritoriją, jos yra gana panašios: abu kilę iš Pomeranijos, akademinių kontaktų požiūriu jiems artimiausios buvo Rostoko ir Karaliaučiaus universitetų akademinės bendruomenės. [...]. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Biografijos; Karaliaučiaus universitetas; Karaliaučius; Kasparas Movijus; Kaunas; Kauno liuteronų parapija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Liuteronai; Polemikos; Sembos vyskupijos konsistorija; Biographic; Consistory of the Diocese of Samland; Debates; Kasparas Movijus; Kaunas; Kaunas Lutheran parish; Konigsberg; Lutherans; The Grand Duchy of Lithuania; University of Konigsberg.

ENArticle analyses the twists and turns in the life and ecclesiastical career of the pastor of Kaunas Lutheran community Kasparas Movijus (?-1639), his debates with the members of the consistory of the Diocese of Samland in Königsberg regarding the Sacrament of Baptism, his cases related to religious statements and conferment of the Licentiate. Inquiry into the abovementioned processes revealed that the consistory of the Diocese of Samland in Königsberg was the principal institution which dealt with the theological issues of Kaunas Lutheran Church and decided whether certain education subjects and interpretation of religious statements conformed to the Lutheran doctrine. The consistory's task was to register whether the position of the pastor of Kaunas Lutheran community is occupied or vacant; however, suspension of the pastor required a pretext - the community's opinion. When the representatives of Kaunas Lutheran parish (most probably members of the church council) expressed their negative opinion about the pastor he was suspended by the consistory and substituted with another. In the period in question when dealing with religious issues the consistory of the Diocese of Samland could disregard the established legal procedures. Low-ranked pastors found it difficult to prove their truth in front of the consistory as the judgement for the most part was subject to the opinion of the leadership. However, issues related to the legitimacy of the Licentiate were within the competence of the Senate of Königsberg University and secular courts which heard the case of Kaunas pastor in accordance with the laws and court jurisdiction of the Polish-Lithuanian Commonwealth. K. Movijus was under the jurisdiction of the Court of Assessors of the Polish-Lithuanian Commonwealth and the decision of the said court was in the pastor's favour. Thus it can be stated that there were two distinct legal proceedings in the case of the pastor of Kaunas Lutheran church.Aspects that were regulated by the church, such as discussion on theological issues, disfellowship and downgrade to the functions of the pastor at Kaunas Lutheran community, were decided by the consistory of the Diocese of Samland in Königsberg, whereas the matters of Kaunas citizen, i.e. the civil part of the case, were the subject of the legal proceedings of the Polish-Lithuanian Commonwealth which heard the case in accordance with the secular and canon laws of the state. It is noteworthy that the case related to the conferment or non-conferment of the Licentiate was undertaken by the court of the Polish-Lithuanian Commonwealth and Königsberg University did not dispute its decision. Hence, as the pastor of Kaunas Lutheran community K. Movijus was dependent on the consistory of Königsberg and as a citizen of Kaunas he had to conform to the secular laws and courts of the Grand Duchy of Lithuanian and the Polish-Lithuanian Commonwealth. This case suggests that appeal cases of Prussian citizens were under the jurisdiction of the Sovereign's (Assessors') Court of the Polish-Lithuanian Commonwealth as the kingdom of Prussia was still under the rule of the Commonwealth. As the sources indicate, Kasparas Movijus had taken root in Kaunas where his three children were born: daughter Anna (1627-1651), who was born and died in Kaunas, and two sons. In 1638 both his sons Tomas and Kasparas enrolled to Königsberg University and signed their names identically as "Movius Caunensis Lithuanus". This suggests that Movijus family lived in Kaunas during the long years of his litigation. Comparison of the territories covered by the contacts established by K. Movijus and pastor P. Oderbornas (around 1555-1604), who worked in Kaunas in 1580-1587, disclosed considerable similarities - they both were of Pomeranian descent and their contacts included the academic communities of Rostock and Königsberg universities. [...]. [From the publication]

• Apie XV-XVIII a. Kauno miestiečių bendruomenės kultūrinį pajėgumą / Zigmantas Kiaupa. Kauno istorijos metraštis. 2009, 10, p. 7-22.
• Kauno istorija. t. 1, Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų / Zigmantas Kiaupa. Vilnius : Versus aureus, 2010. 399 p.
• Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje : XVI a. trečias dešimtmetis - XVII a. pirmas dešimtmetis / Ingė Lukšaitė. Vilnius : Baltos lankos, 1999. 647 p.