Rękopisy prac genealogicznych Michała Szęciłły i obraz w nich początków Litwy

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Rękopisy prac genealogicznych Michała Szęciłły i obraz w nich początków Litwy
Alternative Title:
  • Mykolo Šencilos (Senčilos) genealoginių veikalų rankraščiai ir juose atsiskleidžiantis ankstyvosios Lietuvos istorijos paveikslas
  • Manuscripts of Mykolas Šencila's (Senčila) genealogical works and the view of the early history of Lithuania conveyed in them
In the Book:
Keywords:
LT
Ankstyvoji Lietuvos istorija; Bajorija; Genealogijos veikalai; Lenkijos nacionalinė biblioteka; Lietuvių kilmės iš romėnų teorija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė; Mykolas Šencila (Senčila); Rankraščiai; Sapiegos; Žemaitija.
EN
Early history of Lithuania; Genealogical works; Genesis of Lithuanian nobility from Ancient Rome; Grand Duchy of Lithuania; Manuscripts; Mykolas Šencila (Senčila); National Library of Poland; Nobility; Samogitia; Sapiehas.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojamas iki šiol mažai žinomo XVIII a. genealoginių veikalų autoriaus Mykolo Martyno Šencilos (Senčilos) rankraštinis paveldas, saugomas Lenkijoje. Duomenų apie autoriaus gyvenimą ir veiklą nėra daug. Gimė Žemaitijoje XVIII a. antrojo dešimtmečio pradžioje (literatūroje jo gimimo data datuojama 1711 arba 1713 m.), 1730 m. Vilniuje įstojo į Jėzuitų ordiną, mokėsi jėzuitų kolegijose (Daugpilyje ir Polocke) bei Vilniaus akademijoje. Pradedant 1743 m., keletą metų vykdė misionierišką veiklą Žemaitijos diecezijoje, mirė 1750 m. Vilniuje. Šencilos vardą istoriografijoje įtvirtino Antonis Mironowiczius, Rusijos mokslų akademijos Istorijos instituto Peterburgo skyriaus archyve suradęs rankraščius Šencilos veikalų, skirtų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių kungaikštiškų giminių genealogijai ir 1992 m. paskelbęs šių darbų fotokopijas. A. Mironowicziaus publikacija leido nustatyti anoniminiais iki šiol laikytų dar dviejų rankraščių, saugomų Nacionalinėje bibliotekoje Varšuvoje, autorystę ir priskirti juos Šencilai. Abu Šencilos veikalai – „Rodowody“ ir „Klucz“ – remiasi Motiejaus Strijkovskio ir Alberto Vijūko-Kojalavičiaus darbais. Juose gausu prieštaravimų, naivumo ir klaidų, tačiau šios genealogijos iš kitų išsiskiria tuo, kad nepataikauja nė vienai iš aprašomų giminių. Veikalų stiprybė – genealoginės išvados labai plačiai siejamos su Lietuvos istorija. Tai labai sustiprina jų, kaip istorinių tyrimų šaltinių, o būtent – XVIII a. pirmosios pusės Lietuvos bajorijos tautinės savimonės tyrimų šaltinių, vertę.

ENThe article analyses the manuscript heritage stored in Poland of the hitherto little-known author of genealogical works of the 18th c. Mykolas Martynas Šencila (Senčila). There is not much information on the life and activities of the author. He was born in Samogitia at the beginning of the second decade of the 18th century (in literature, his birth is dated 1711 or 1713). In 1730, he enrolled in the Jesuit Order in Vilnius and studied in Jesuit colleges (Daugavpils and Polotsk) and Vilnius Academy. Starting with 1743, he was engaged in missionary activities for several years in Samogitian Diocese; died in 1750 in Vilnius. The name of Šencila was established in historiography by Antoni Mironowicz, who found the manuscripts of Šencila works on the genealogy of ducal families of the Grand Duchy of Lithuania in the archives of the St. Petersburg Branch of the Institute of History of the Russian Academy of Sciences and published the photocopies of these works in 1992. The publication of Mironowicz allowed determining the authorship of two other manuscripts previously considered anonymous and stored in the National Library in Warsaw and to attribute them to Šencila. Both works of Šencila - “Rodowody” and “Klucz” - are based on the works of Motiejus Strijkovskis and Albertas Vijūkas-Kojalavičius. They are abundant with contradictions, naivety and errors; however, these genealogies are distinguished from others by the fact that they do not indulge any of the described families. The strong side of the works is that genealogical conclusions are broadly related to Lithuanian history. It strengthens their value as sources of historical research, namely the research of national consciousness of the Lithuanian nobility in the first half of the 18th century.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/45924
Updated:
2018-01-09 08:55:29
Metrics:
Views: 72
Export: