On the reception of heraldic works of Vojcieh Vijuk Kojalovič in the 17th to 19th centuries

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
On the reception of heraldic works of Vojcieh Vijuk Kojalovič in the 17th to 19th centuries
In the Book:
History, culture and language of Lithuania : proceedings of the International Lithuanian Conference, Poznań 17-19 September 1998 / ed. by Grzegorz Błaszczyk & Michał Hasiuk. Poznań: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Adama Mickiewicza, 2000. P. 227-239. (Linguistic and Oriental Studies from Poznań ; 5)
Keywords:
LT
Albertas Kojalavičius-Vijūkas; Albertas Vijūkas Kojelavičius; Francišekas Piekosinskis; Heraldika; Herbynas; Istoriografija; LDK; Rankraštinių veikalų perdavimas 17-19 a.; Simonas Daukantas; Teodoras Narbutas.
EN
Albert Vijuk Kojelovič; Albertas Kojalavičius-Vijūkas (Wojciech Wijuk-Kojalowicz); Armorial; Franciszek Piekosinski; GDL; Historiography; Lithuanian Heraldry; Simonas Daukantas (Dowkont); Teodoras Narbutas (Narbutt); Transmission of manuscript works, 17-19 cent..
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojama Alberto Vijūko Kojelavičiaus (1609-1677 m.) heraldikos darbų recepcija XVII-XIX a. Kojelavičius pasižymėjo išskirtine erudicija ir, tarp daugelio kitų darbų, XVII a. 4 dešimtmetyje pradėjo sistemiškai rinkti heraldinę ir genealoginę medžiagą susijusią su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminėmis. Kojelavičius parengė du Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų herbynus, vieną – lotynų kalba, kitą – lenkų kalba („Compendium“). Lotyniško herbyno leidybos darbus nutraukė 1655-1661 m. karas. O kiek ankščiau didikai žadėjo finansinę paramą herbynui lenkų kalba, tad Kojelavičius pradėjo ruošti naują herbyno variantą. Žinoma, kad nei vienas herbyno variantas nebuvo publikuotas platesnei auditorijai Kojelavičiui gyvam esant. Nepaisant to, Kojelavičiaus herbynas plito siaurame žmonių sluoksnyje ir padarė įtaką vėlesniems herbynams. Juo pasinaudojo Kasparas Niesieckis (1682-1744 m.), kurio dėka daug Lietuvos ir Rusios bajorų herbų buvo publikuoti pirmą kartą. Adomas Naruševičius (1733-1796 m.) buvo susipažinęs su abiem herbyno variantais, kurie paskatino domėtis didikų giminių heraldika. Kojelavičiaus darbais domėjosi ir XIX a. romantizmo atstovai – Simonas Daukantas (1799-1864 m.) ir Teodoras Narbutas (1784-1864 m.). Pastarasis ketino herbyną išspausdinti, tačiau jis taip ir liko rankraštyje. Herbyno medžiaga taip pat pasinaudojo Joachimas Lelevelis (1786-1861 m.) ir Pranciškus Piekosinskis. Bendrai paėmus, Kojelavičiaus herbyno rankraštis buvo toks vertingas, kad jis buvo nepaliaujamai naudojamas du su puse šimtmečio nuo jo pasirodymo.

ISBN:
8323210675
Related Publications:
Rękopisy prac genealogicznych Michała Szęciłły i obraz w nich początków Litwy / Jan Jurkiewicz. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2012. P. 115-146.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/65899
Updated:
2018-04-04 23:58:31
Metrics:
Views: 62
Export: