Albertas Vijūkas-Kojelavičius - heruliškos lietuvių kilmės teorijos pradininkas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Albertas Vijūkas-Kojelavičius - heruliškos lietuvių kilmės teorijos pradininkas
Alternative Title:
Wojciech Wijuk-Kojałowicz as the initiator of the theory of Herulic origin of Lithuanians
In the Journal:
Lituanistica. 2009, Nr. 3/4, p. 105-115
Keywords:
LT
lietuvių kilmė; istoriografija; herulai; Vijūkas-Kojelavičius; prūsai; gotai; Litalanas.
EN
origin of Lithuanians; historiography; heruli; Wijuk-Kojalowicz; Heruli; national identity; Prussians; Goths.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojama Alberto Vijūko-Kojelavičiaus (1609–1677 ) naujos teorijos apie lietuvių kilmę iš herulų, pakeitusios nuo XV a. įsivyravusią romėniškos kilmės teoriją, genezė, heruliškos kilmės teorijos santykis su istoriografinėmis alternatyvomis, jos kūrimo metodika ir įtaka XVII–XVIII a. istoriografijai. Aiškinama, kodėl ši teorija, nesulaukusi dėmesio Lietuvos visuomenėje XVII–XVIII a., tapo populiaria XIX a. pradžioje. Tarp istoriografijos koncepcijų, aiškinančių lietuvių kilmę, ypatingą vaidmenį atliko XV a. antrojoje pusėje suformuluota teorija, kildinanti lietuvius iš senovės romėnų. Bemaž lygiai tokią pačią įtaką istorinei Lietuvos elito sąmonei XIX a. pirmojoje pusėje turėjo koncepcija, kildinanti lietuvius iš herulų. Šią versiją inspiravo kunigo Ksavero Bohušo veikalas "Apie lietuvių tautos ir kalbos pradžią" (išspausdintas 1808 m.). Tačiau gerokai anksčiau - prieš pusantro amžiaus - ją pristatė žymus lietuvių mokslininkas, Vilniaus akademijos profesorius, kunigas jėzuitas Albertas Vijūkas Kojelavičius savo įžymaus veikalo "Historiae Litvanae" (1650) pirmoje dalyje. Bemaž iki mūsų laikų tyrinėtojai, nors ir pastebėję, kad herulišką teoriją pirmą kartą suformulavo Kojelavičius, ne kartą buvo linkę pabrėžti, jog ją pagrindė Bohušas. Kojelavičiaus novatoriškumas yra ryškesnis dar todėl, kad savo tezes jis pristatė tais laikais, kada nuo seno lietuvių bajorų mąstysenoje įtvirtintas požiūris į lietuvių kilmę iš romėnų vis dar vyravo mokslo srityje. Bohušo laikais toks požiūris buvo atmestas, todėl jį reikėjo pakeisti kita patrauklia pirmykštės Lietuvos istorijos versija.

ENAn important part of the national identity of the 16th-18th century Lithuanian nobility was the belief that Lithuanians descended from ancient Romans. In the 17th century, a new concept was proposed by the Lithuanian historian Wojciech Wijuk- Kojałowicz. He claimed that Lithuanians descended from Heruli whom he classified as Sarmatians. Although the identification of Lithuanians with Heruli was wrong, it deserves attention as an example of a 17th-century historical explanation of the mystery of the nation's origins. To create a new vision of the earliest history of Lithuania, Kojałowicz used mainly sources of Lithuanian, Prussian and West European historiography. In his research, he relied greatly on the philological method and stressed the affinity among the Lithuanian, Latvian and Prussian languages. This paper presents the genesis of the concept of the Herulic origin of Lithuanians (with a particular focus on the research conducted by Kojałowicz), its relation to alternative historiographic views, the impact on the subsequent historiography (of the 17th and 18th centuries) and its reception by Lithuanian nobility. Further insights are needed to understand why the concept of the Herulic origin of Lithuanians was not widely accepted in the 17th and 18th centuries but gained great popularity in the early 19th century. [From the publication]

ISSN:
0235-716X; 2424-4716
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/22088
Updated:
2020-09-21 21:22:36
Metrics:
Views: 8    Downloads: 7
Export: