Juozo Kėkšto kultūrinis tarpininkavimas: spaudos, vertimų ir originaliosios kūrybos sąveika

LTStraipsnyje analizuojamos tarpukario Vilniaus literatų, vėliau – poetų žemininkų aplinkoms priklausiusio Juozo Kėkšto (1915–1981) kultūrinio tarpininkavimo praktikos. Teigiama, kad „paribio poetu“ įprastai laikomo Kėkšto vieta lietuvių kultūros istorijoje geriausiai atsiskleidžia tada, kai visos jo literatūrinės veiklos sritys – spaudos kūrimas, vertimai ir originalioji poezija, jų publikavimo strategijos – matomos ir vertinamos kaip vientisa kūrybinės veiklos erdvė. Būtent taip žiūrint geriausiai išryškėja skirtingų sričių tarpusavio sąveika, konkrečių verstų autorių reikšmė, paties Kėkšto veiklos nuoseklumas bei jo vieta lietuvių kultūroje. Tyrimas rodo, kad vertimas Kėkštui buvo ne antraeilė ar atsitiktinė veikla, o esminė kūrybinės laikysenos dalis, leidusi ne tik aiškiau artikuliuoti estetines ir idėjines nuostatas, bet ir kryptingai formuoti tekstų atranką, jų interpretaciją bei recepcijos horizontą. Taip Kėkštas atsiskleidžia kaip aktyvus kultūrinis ir tarpkultūrinis tarpininkas, jungęs skirtingas literatūrines erdves ir kartu formavęs simbolines ir fizines bendruomenes, grindžiamas ne teritoriniu ar politiniu bendrumu, o bendra katastrofinės epochos patirtimi, egzistencinėmis laikysenomis ir ištikimybe kūrybai bei kultūriniam darbui. Šiame procese ypač ryškiai iškyla Czesławo Miłoszo figūra – jo poezijos vertimai susieja skirtingus Kėkšto veiklos laikotarpius ir kontekstus. Raktažodžiai: Juozas Kėkštas, Czesław Miłosz, kultūrinis tarpininkavimas, poezijos vertimai, žemininkai.

ENThe article analyzes the cultural mediation of Juozas Kėkštas (1915–1981), who was involved with the circles of interwar Vilnius writers and later, the Žemininkai poets. The author of the article argues that Kėkštas’s place in the history of Lithuanian culture, commonly viewed as a “borderland poet,” is best brought to light when all areas of his literary activity – publishing, translations, and original poetry, as well as his publishing strategies – are seen and evaluated as one creative space. It is from this perspective that the interaction between different areas, the significance of specific authors Kėkštas translated, the consistency of his own work, and place in Lithuanian culture are best heightened. The research has shown that for Kėkštas, translation was not a secondary or incidental activity but an essential part of his creative stance, allowing him not only to articulate aesthetic and ideological positions more clearly, but also to intentionally shape the selection of texts, their interpretation, and the horizon of their reception. Kėkštas emerges as an active cultural and intercultural mediator, who linked different literary spaces, while simultaneously forming symbolic and social communities based not on territorial or political grounds, but rather on a shared experience of a catastrophic era, existential attitudes, and loyalty to creative and cultural work. The figure of Czesław Miłosz is particularly visible in this process, as his poetry translations link different periods and contexts of Kėkštas’s agency. Keywords: Juozas Kėkštas, Czesław Miłosz, cultural mediation, poetry translations, Žemininkai (Earth generation).

• Alfonsas Nyka-Niliūnas. Laisvė: būti savimi. Archyvai. Kaunas : Maironio lietuvių literatūros muziejus, 2019. 519 p.
• "Bet kas nors turi rėkti": Henriko Nagio poleminė pozicija žurnale Literatūros lankai.. Colloquia 2025, 55, 31-46.
• Czesławas Miłoszas ir poezijos vertimai: dialogas su tarpukario Lietuva. Colloquia 2010, 24, 27-49.
• Juozas Kėkštas - paribio poetas. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002. 256 p.
• Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai.. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011. 359 p., [12] iliustr. lap.
• Lietuvių literatūrinis gyvenimas Vakarų Europoje 1945-1950 m.: Rašytojų draugijos veikla, kultūrinė spauda, literatūros debiutai : studija ir šaltinių publikacija. Vilnius : Versus aureus, 2003. 517 p.
• "Literatūros lankai": dialogas su lenkų poetais.. Respectus philologicus 2024, 45 (50), 60-70.
• Pabaigos tekstai: atsisveikinimas su poezija. Colloquia 2009, 22, 11-37.
• Vilnius kaip nostalgijos objektas. Naujasis Vilniaus perskaitymas: didieji Lietuvos istoriniai pasakojimai ir daugiakultūris miesto paveldas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. P. 169-187.
• Žemininkų kartos samprata ir savivoka. Literatūra (Vilnius) 2022, 64 (1), 8-22.