Sociolingvistinė situacija šiaurės rytų Lietuvoje tarpukario anketų duomenimis

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėSociolingvistinė situacija šiaurės rytų Lietuvoje tarpukario anketų duomenimis
Kita antraštėThe Sociolinguistic Situation in Northeastern Lithuania as Shown by Questionnaires of the Interwar Period. Summary
AutoriaiSinkevičiūtė, Daiva
LeidinyjeBaltistica . 2006, t. 41, Nr. 3, p. 497-506
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTŠaltiniai; Anketos; Arealas; Tautinė sudėtis; Vilniaus kraštas
Santrauka / Anotacija

LTTarpukariu sudarytos Vilniaus krašto vietovardžių anketos turi specifinių bruožų: daugelis jų parengtos pagal dokumentus, o sudarytosios iš gyvosios kalbos dažnai yra anoniminės; jose yra duomenų apie socialinę to meto kaimo padėtį. Nustatyta, kad anonimines tarpukario anketas užpildė LMD narys Antanas Valaitis. Daugelyje Valaičio aplankytų kaimų 1933–1935 m. lietuvių kalba buvo arba vienintelė kaimo kalba, arba turėjo vyraujančios kalbos statusą. Anketavimo metu dviejuose Rimšės valsčiaus kaimuose baigė įsigalėti, o kituose dviejuose įsigalėjo lenkų kalba vietoj lietuvių. Meldžiamasi dažniausiai buvo ta kalba, kuria kalbėta, tačiau pasitaikė atvejų, kai meldimosi kalba nesutapo su kasdien vartojamąja. Kai kuriuose kaimuose tarpukariu lenkiškai meldėsi senoji lietuvių karta. Taip elgtasi iš įpročio, nes anksčiau lenkiškai melstis vertęs dvaras. Retais atvejais, kai lietuvių šeimos vaikai meldėsi lenkiškai, „kalti“ buvo jų tėvai, nemokėję melstis lietuviškai. Taip pat kai kurių kaimų, kuriuose gyventojų daugumą sudarė lietuviai, nelietuvių melstasi lietuviškai. Duomenys apie lietuviškas šiaurės rytų Lietuvos mokyklas, randami anketose, net tik papildo ir tvirtina žinomą informaciją, bet ir tikslina faktus apie veikusias mokyklas. Nuo mokyklos priklausė žmonių raštingumas ir laikraščių skaitymas: užfiksuota, kad raštingiausi buvo Tverečiaus valsčiaus žmonės. Šiaurės Rytų Lietuvoje prenumeruota ir skaityta „Vilniaus Rytojus“, „Vilniaus Žodis“, „Vilniaus Aušra“, „Jaunimo Draugas“, „Lietuviškas Baras“, „Aušrelė“, „Saleziečių žinios“ ir du lenkiški ūkio laikraščiai. [Iš leidinio]

ENThe interwar period questionnaires composed to investigate Northeastern Lithuanian spoken language also contain particular information about the social situation of the rural areas. The 1933-1935 questionnaires made by Antanas Valaitis show that Lithuanian was the main language spoken in the villages visited by the investigator. The non-Lithuanian speaking villages were sporadic. The village inhabitants usually prayed in the same language they spoke at home. There were only rare instances when the elderly inhabitants prayed in Polish, explaining they had been forced to do so by their Polish landlords. Among the rural districts investigated by Valaitis, the largest number of literate inhabitants was found in the Tverečius district, and the most active social organization in Northeastern Lithuania was the Society of St. Casimirus.

ISSN0132-6503, 2345-0045
Mokslo sritisKalbotyra / Linguistics
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/4502
Atnaujinta2018-12-17 11:46:14
Metrika Peržiūros: 3    Atsisiuntimai: 2