Besotis žvilgsnis : Lietuvos dailė ir vizualioji kultūra 1865-1914

LTXX a. pr. Vilniuje kilo meninis sąjūdis, kuriame įžvelgtas radikalus dailės raidos lūžis, atvėręs modernizmo plėtotės perspektyvą. Pozityvistinė kultūra Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pasižymėjo ypatingu santykiu su žiūra ir regėjimu. XIX a. vid. ir II pusėje Lietuvoje paplito daugybė naujų vizualinių objektų ir reginių rūšių: iliustruota spauda, keliaujantys panoptikumai, cirkų fejerijos, antropologinės pantomimos, buities, ūkio ir mokslo laimėjimus reklamuojančios parodos, optinių prietaisų demonstravimo seansai, dioramų ekspozicijos. Neatsiejama kasdienybės dalimi tapo fotografija. Taip dailė prarado vaizdų produkavimo monopolį ir tapo tik viena iš daugelio praktikų nuolat kintančioje ir besiplečiančioje vizualinių artefaktų gamyboje. Kartu ji patyrė naujųjų vaizdinių medijų įtaką. Pastarosios ne tik įtraukė į kultūrinės žiūros lauką naujas tikrovės sritis, bet ir iš esmės pakeitė percepcinius stebėtojo sugebėjimus, kurie savo ruožtu paveikė meno vaizdų kūrimo ir suvokimo pobūdį. Mokslinėje monografijoje tiriama žiūros ir regos kaita, lėmusi XIX a. II pusės Lietuvos realistinės dailės pobūdį. Pagrindinis tiriamasis objektas – pozityvizmo nuostatas išreiškusi realistinė dailė ir jos santykis su praeitin tolstančia klasikine tradicija bei ryškėjančiais naujais modernistinės estetikos principais. Kitaip tariant, aptariamasis laikotarpis nagrinėjamas kaip pereinamasis tarpsnis tarp klasikinių ir modernistinių vizualumo formų. Vaizdinių praktikų kitimas siejamas su bendra sociokultūrine krašto raida, mokslo plėtote bei naujų medijų poveikiu.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos dailė; Vaizdotyra; Dailės istorija; Vizualioji kultūra; XIX a.Vilniaus kultūrinis gyvenimas; Boleslovas Ruseckas; Boleslovas Buika; Alfredas Romeris; Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius; Antanas Žmuidzinavičius; Ferdinandas Ruščicas; Pozityvizmas; Lithuanian art; Visual Studies; Art History; Visual Culture; Cultural life of 19th Century Vilnius; Boleslaw Rusecki; Boleslaw Buika; Alfred Romer; Stanislaw Bohusz-Siestrzencewicz; Antanas Žmuidzinavičius; Ferdynand Ruszczyc; Positivism.

ENIn the 20th c. Vilnius saw the rise of an artistic movement, which was marked with a radical turning point in the development of art, which opened prospects for the development of modernism. The positivistic culture in Lithuania, like in other countries, demonstrated special relationships between aesthetic perception and vision. In the second half of the 19th c., a great many of new types of visual objects and visions spread in Lithuania: illustrated press, travelling panopticons, circus shows, anthropologic pantomime, exhibitions advertising household, economic and scientific achievements, demonstrations of optical devices, diorama expositions. Photography became an integral part of everyday life. Thus, art lost its monopoly of image production and became only one of many practices in the ever-changing and enhancing production of visual artefacts. It also experienced the impact of new visual medias. Not only did the latter include fields of reality into the field of cultural perception, but fundamentally changed perception abilities of the viewer, which influenced the nature of art creation and perception. The scientific monograph analyses changes in aesthetic perception and vision, which determined the character of Lithuania’s realistic art of the second half of the 19th c. The main research concentrates on the realistic art expressing positivistic attitudes and its relationship with the classical tradition retrieving into the past and the emerging new principles of modernist aesthetics. In other words, the discussed period is analysed as a transition period from classical to modern forms of visuality. The change of visual practices is related to the common socio-cultural development of the region, the development of science and the impact of the new medium.

• Menotyra / Arts
• Istorija / History