Linking of higher and secondary school in the perspective of education policy

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Linking of higher and secondary school in the perspective of education policy
Alternative Title:
Aukštosios ir vidurinės mokyklos sanglauda švietimo politikos aspektu
In the Journal:
Socialiniai mokslai. 2003, Nr. 1 (38), p. 7-14
Summary / Abstract:

LTGlobalizacijos tendencijos, apimančios laisvosios rinkos ir laisvo kapitalo judėjimą, kelia naujus iššūkius švietimo sistemai, skatinančiai asmenis nuolat ugdytis ir ruoštis optimaliai veikti kintančiose darbo vietose. Reformuojama Lietuvos švietimo sistema turi vengti akligatvių ir sudaryti galimybes kiekvienam bet kokio amžiaus asmeniui patekti į švietimo sistemą, judėti tarp pakopų ir švietimo įstaigų, o išėjus sugrįžti ir tęsti mokymąsi. Nors švietimo reformos dokumentuose pabrėžiamos permanentinės švietimo sistemos kūrimo idėjos, praktinis šių idėjų realizavimas ir švietimo institucijų veiklos suderinamumas lieka neišspęsti. Pasak Jovaišos (2001), permanentines švietimo sistemos kūrimo principai grindžiami ne vien gerais norais, bet ir demokratinės valstybės filosofija, šiuolaikinio gyvenimo realijomis. Todėl ir tęstinio (permanentinio) ugdymo, kaip švietimo sistemos šerdies, pamatų reikia ieškoti liberaliosios demokratijos esmėje, gyvenimo filosofijoje. Galima daryti prielaidą, jog švietimo politikos aspektu aukštojo ir vidurinio mokslo sanglaudos problemas sąlygoja ideologijų konfliktas švietimo politikoje bei visuomeninio susitarimo nebuvimas. Politikos „problemos" yra kontekstinės ir situacinės: jas iškelia ir apibrėžia konkrečios istorinės aplinkybės ir konfigūracijos. Todėl bet koks „sprendimas" turi atsižvelgti į šią situaciją, į tai, kai „problemos" suvokiamos, interpretuojamos ir manipuliuojamos konkrečių politinio proceso dalyvių. Anot Newby (1993), manant, jog "problemos" yra aiškios ir vienareikšmiai apibrėžtos, visuomenė įsivaizduojama kaip tikslingai sukurta mašina su funkciškai apibrėžtomis ir todėl kontroliuojamomis dalimis. Tačiau žmonės nėra sraigteliai mašinoje, ir šiuolaikinis socialinis mokslas jų netraktuoja taip, tarsi jie būtų tik sraigteliai.Taigi ir šiame straipsnyje akcentuojamos galimos priežastys tik iškeliamos tolimesnei diskusijai. Švietimo sistemos permanentiškumo problemas yra nagrinėję įvairūs mokslininkai (Jarvis, 1999; Longworth, 1999; Taruskienė, 1997; Targamadzė, 1995; Jovaiša, 2001; Bitinas, 2000 ir kiti), tačiau sanglaudos, jungčių tarp atskirų švietimo sistemos grandžių problematiką nagrinėjusių mokslininkų darbų nepavyko rasti. Švietimo politikos dokumentuose (nei šiuo metu galiojančiuose, nei naujajame Švietimo įstatymo projekte) nėra aiškiai apibrėžta sanglauda ar jungtis nei bendrąja prasme, nei aukštosios ir vidurinės mokyklos sanglaudos aspektu. Pačią sanglaudą ar jungtį, kaip procesą, galima laikyti moksline problema, kuri apima tokius klausimus: tarp ko egzistuoja sanglauda? Ar ją galima realiai įvertinti? Ar tai tik kokybiniu požiūriu diskutuotinas procesas? Straipsnio tikslas - išryškinti aukštosios ir vidurinės mokyklos sanglaudos problemas bei akcentuoti galimas jų priežastis. Atlikta faktinė mokslinės literatūros analizė, pagrindžiant pagrindines sampratas bei švietimo politikos formavimo modelį, bei švietimo dokumentų analizė, siekiant nustatyti aukštosios ir vidurinės mokyklos sanglaudos prielaidas Lietuvoje. Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje apibrėžiama švietimo politikos samprata, jos lygiai bei formavimo kontekstai, kuriais remiantis akcentuojami aukštosios ir vidurinės mokyklos sanglaudos probleminiai aspektai. Antroje dalyje detaliau analizuojamos švietimo politikos praktikos ir dokumentų kūrimo kontekstuose išryškėjusios aukštosios ir vidurinės mokyklos sanglaudos problemos. Trečioje straipsnio dalyje nagrinėjamos minėtų problemų galimos priežastys siekiamosios politikos kontekste.Straipsnyje išryškintos pagrindinės aukštosios ir vidurinės mokyklos sanglaudos erdvėje iškylančios problemos: šešėlinis švietimas, pasireiškiantis „šešėlinėje" jungtyje tarp bendrojo lavinimo mokyklos ir valstybinių egzaminų sistemos, kaip korepetitoriavimas; nelygių galimybių raiška valstybinėje egzaminų sistemoje (pagrindinėje jungtyje tarp vidurinio ir aukštojo mokslo) bei nevienodos priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkos probleminiai aspektai. Galimos minėtų problemų priežastys švietimo politikos aspektu akcentuojamos švietimo politikos įtakos kontekste: ideologijų konfliktas bei "socialinio susitarimo" nebuvimas. [Iš leidinio]

ENThe article exposes the main problems between higher and secondary school levels: tutoring as "shadow" education coming out of "shadow" junction of secondary school and national examination system, unequal opportunities in the system of national examination and problematical aspects of different enrolment conditions into higher schools. Possible reasons for the mentioned problems in the context of education policy are ideological disagreement and absence of "social agreement". These possible reasons are theoretical presumptions for further scientific discussion. [From the publication]

ISSN:
1392-0758
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/43455
Updated:
2020-04-10 18:55:44
Metrics:
Views: 5
Export: