Lituanistikos (baltistikos) mokslas ir pseudomokslas

LTKnygelė skiriama aptarti niekuomet nestudijavusių kalbos mokslo pseudokalbininkų rašliavą, iškelti labiausiai klaidingus jos teiginius ir parodyti tų teiginių nepagrįstumą istorinės (diachroninės) kalbotyros mokslo šviesoje. Stengtasi išryškinti pseudomokslinio „metodo“ – paisyti vien žodžių skambėjimo panašumo – nepagrįstumą, populiariai supažindinti skaitytojus su moksline kalbos istorijos tyrimo metodologija. Šiuos dalykus populiariai paaiškinti plačiajai visuomenei yra labai svarbu, nes tokiais klausimais mokslinė literatūra ne visiems lengvai prieinama ir juo labiau suprantama. Knygelė padės besidomintiems atskirti mokslą nuo pseudomokslo. Teko iškelti aikštėn nemaža ir visai akivaizdžių nesąmonių, tokių, kurios yra savaime suprantamos, kad skaitytojas matytų, prie ko priveda pseudokalbotyra ir netikėtų jos „pasakomis“, į jas žiūrėtų nebent kaip į tam tikrus mitologijos ar grožinės literatūros įvaizdžius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lituanistika; Baltistika; Istorinė kalbotyra; Mokslas; Pseudomokslas; Lithuanian studies; Baltic studies; Historical linguistics; Science; Peudo-science.

ENThe book aims at discussing the written works of pseudolinguists that have never studied linguistics, identifying their most misguiding statements and showing their invalidity in the light of historical (diachronic) linguistics. An attempt was made to highlight the invalidity of the pseudoscientific “method”, i.e. considering solely the similarities in the sound of words, to introduce the readers in a popular manner to the scientific methods of the research of language history. It is very important to explain these issues to the broader society as scientific literature on these matters is not always easily accessible and, particularly, understandable to everyone. The book will help the interested ones tell science from pseudoscience. A number of obvious self-evident nonsense had to be brought to light, so that the reader could see where pseudolinguistics may take and would not believe in its “stories” but would rather consider them as certain images of mythology or fiction.