Who becomes a self-employed? The case of Lithuania

LTMokslinėje literatūroje dažnai teigiama, kad žmogus dirbs savarankiškai tik jei tai jam teiks maksimalią naudą. Straipsnio tikslas – nustatyti, kuri užimtumo forma – dirbantieji ar bedarbiai – labiau linkę siekti dirbti savarankiškai Lietuvoje 1998–2010 m. laikotarpiu. Teorinė analizė atskleidė, kad skirtingo užimtumo žmones pradėti dirbti savarankiškai motyvuoja skirtingos priežastys. „Stumiančios“ jėgos, tokios, kaip pajamų praradimas, diskriminacija, kliūtys darbo rinkoje ir pan. motyvuoja bedarbius pradėti dirbti savarankiškai, o „traukos“ jėgos, tokios kaip asmeninis pelnas, šeimos gerovė, autonomija, laimės jausmas, galimybių numatymas motyvuoja dirbančiuosius išbandyti save srityje, kur jie gali pajusti didžiausią pasitenkinimą. Lietuvos 1998–2010 m. statistinių duomenų analizė atskleidė, kad samdomi darbuotojai sudaro didžiausią dalį populiacijos veiklos struktūroje. Antroje vietoje yra bedarbiai, o dirbančių savarankiškai skaičius yra mažiausias. Buvo nustatyta, kad samdomi darbuotojai nori dirbti tokiuose verslo sektoriuose, kaip statyba, gamyba, prekyba, švietimas ir sveikatos priežiūra, o dirbantys savarankiškai renkasi dirbti žemės ūkio ir prekybos sektoriuose. Analizė atskleidė, kad savarankiškas darbas Lietuvoje yra siejamas su galimybe išvengti nedarbo. Lietuvą galima laikyti šalimi, kur antreprenerystę labiau įtakoja išoriniai faktoriai (nedarbas, pajamų praradimas), o ne vidiniai (tikslai, svajonių įgyvendinimas).Reikšminiai žodžiai: Savarankiškas darbas; Savarankiškai dirbantis asmuo; Bedarbystė; Darbuotojai; Self-employment; Self-employed persons; Unemployed persons; Employees.

ENArticle is aimed to establish which form of employment – the employees or the unemployed – were more inclined to seek for self-employment in Lithuania during the period of 1998-2010. The results of the calculations revealed that there exist strong links between the number of the employees and the self-employed and the number of the unemployed and the self-employed which proposes that both forms of employment have opportunities to change their employment status and become the self-employed, creating new value and contributing to the reduction of unemployment rate as well as GDP development. Calculated values of determination coefficients propose that the number of the employees and the self-employed (R2 = 0.79) correlate stronger than the number of the unemployed and the self-employed (R2 = 0.54). In Lithuania, self-employment is treated as an alternative to escape unemployment but not as an opportunity to find new business niches or implement one’s dreams. From this point of view, Lithuania can be treated as the country where entrepreneurship is influenced by external factors (unemployment, income loss) more than by internal factors (implementation of the objectives, aims and so forth). [From the publication]