Kaip suprantame raštingumą

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kaip suprantame raštingumą
Alternative Title:
What is literacy?
In the Journal:
Gimtasis žodis. 2001, Nr. 1, p. 7-9, 46
Keywords:
LT
Bendrosios ir individualios programos; Raštingumas; Raštingumas, rašyba, skyryba, skaitymas, klausymas; Švietimo standartai.
EN
Education standarts; General and individual programmes; Literacy; Literacy, spelling, punctuation, reading, listening.
Summary / Abstract:

LTNetylančios diskusijos apie nuolat prastėjantį mokinių raštingumą, abejonės, ar ne gimtosios kalbos mokymo turinio ir egzamino pertvarka skatina neraštingumą, ar lietuvių kalbos programos sudaro galimybių nemokyti kalbos, verčia pamąstyti, kas yra raštingumas ir kaip jis suprantamas šiandieninėje mokykloje, ko siekiame ir ko turėtume siekti mokydami kalbos. Nagrinėjama problema analizuotina dviem požiūriais, kurie ne prieštarauja, o papildo vienas kitą. Dažniausiai raštingumas suprantamas tik kaip tvirti rašybos ir skyrybos įgūdžiai. Kai kalbame apie nuolat prastėjantį mokinių raštingumą, nurodome rašybos ir skyrybos klaidų gausą, ieškodami priežasčių pasikeitusiose programose, vadovėliuose, ir pamirštame, kad tik po kelerių metų vidurines mokyklas baigs mokiniai, mokėsi pagal reformuotos mokyklos programas. Kitokį požiūrį į raštingumą siūlo „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, kuriame žodis raštingas aiškinamas taip: „mokantis skaityti ir rašyti“. Raštingo mokinio neišugdysime, jei neskatinsime poreikio ieškotis žinių, rūpintis savo šnekamosios ir rašomosios kalbos kultūra. Jei nemokysime mąstyti ir mokytis kalbos dalykų (ne tik rašybos ir skyrybos), sureikšminsime raštingumą siaurąja prasme, jei rašybos mokysime izoliuotai nuo kitų kalbos ugdymo dalykų, jei į rašybos mokymą ir mokymąsi žvelgsime tik kaip į rašybos taisyklių perteikimą ir įsiminimą, jei įgūdžių formavimą suprasime tik kaip mechaninę veiklą, o rašybos klaidas – kaip mokinio nusižengimą taisyklėms, sulauksime tokių rezultatų, kaip bodėjimasis lietuvių kalbos pamokomis, nenoras mokytis kalbos dalykų.

ENWhat is a literacy? How do we understand it? Standards of the General and Individual programme of Lithuanian language rely on a capability of speaking and writing the correct and distinct language. Literacy is mostly understood only as good skills of writing and punctuation. This is literacy in a narrow sense. In this case pupils' skills of writing and punctuation should be improved constantly. The contemporary Lithuanian language dictionary interprets the word "literate" as follows: a person able to read and write. When literacy is interpreted in a wide sense, a focus is paid on four linguistic activity types, i.e. speaking, listening, reading, and writing. As far as language is concerned, the emphasis is laid upon its application level, not a grammatical one. In order to be literate, a pupil should contemplate and learn to study language. [text from author]

ISSN:
0235-7151
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/40480
Updated:
2018-12-17 10:56:09
Metrics:
Views: 18    Downloads: 8
Export: