Diskusijų (ne) laisvės metas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Diskusijų (ne) laisvės metas
Alternative Title:
Time of freedom (absence of freedom) in discussions
In the Journal:
Gimtasis žodis. 2001, Nr. 2, p. 2-7, 46
Summary / Abstract:

LTPedagoginė spauda plyšta nuo diskusijų – gimtosios kalbos abitūros egzamino, kalbos ugdymo bei literatūrinio lavinimo krypties, mokyklų profiliavimo ir kitais tarpusavyje glaudžiai susijusiais klausimais. Gilinantis į straipsnių tekstą ir potekstę, galima įžvelgti visko: ir siauro žinybiškumo, patogiai dangstantis nuo arenos besitraukiančių strategų autoritetu, ir skirtingo mentaliteto, ir merkantilinių interesų, ginant iš fondų nubyrančius grašius ir, žinoma, nuoširdaus susirūpinimo mokyklos ateitimi, lituanistikos situacija. Diskutuojamos problemos nėra nei naujos, nei negirdėtos, todėl reikėtų suvokti perspektyvą: iš kur atėjome, kur einame, kada sukamės vietoje, kada švietimo spiralė žymi naują – aukštesnę pakopą. Yra skirtingi požiūriai, pastarąjį dešimtmetį išryškėjo skirtingos kalbos ugdymo kryptys. Mokytojai renkasi, išmintingieji pasirinktąją papildo tuo, kas gera antrojoje, tačiau gerais rezultatais negalime džiaugtis. Akcentuotina, kad raštingumas – ir siaurąja, ir plačiąja prasme akivaizdžiai smunka. Tas smukimas ryškus aštuntojo-devintojo dešimtmečio sandūroje, kai Lietuvoje įsigalėjo televizija, mūsų duomenimis, užėmusi maždaug pusę anksčiau knygai skirto laisvalaikio. Beveik pusę televizijos laiko studentams atima kompiuteriai, didžiąją lektūros dalį sudaro žurnalai. Kitas diskusijų objektas – abitūros egzamino rašinys, kurį sąlygoja (ar turėtų sąlygoti?) literatūrinio lavinimo kryptis, jo turinys.Reikšminiai žodžiai: Kalbos ir literatūros mokymo integracija; Lietuvių kalba, literatūra, rašinys, interpretacija, valstybinis egzaminas; Literatūros mokymas; Raštingumas; Language and literature teaching integration; Literacy; Literary education; Lithuanian language and literature, essay, interpretation, state exam.

ENA composition as a final school-leaving examination has become a constant topic of discussions. It must correspond with a tendency of literary education, contents of training, a real situation at school. Naturally, essential changes of literary education tend to determine variations of a composition. This idea is proved by both - history of a composition and current tendencies. In case of discrepancy between the state of literary education and the exam composition, teachers of secondary and higher schools in their discussions indicate a need to coordinate all chains of literary education. [text from author]

ISSN:
0235-7151
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/40486
Updated:
2018-12-17 10:56:10
Metrics:
Views: 17    Downloads: 5
Export: