Vilniaus krašto problema : etnopolitiniai ir tarptautiniai aspektai

LTTarpukario Lietuvos ir Lenkijos konfliktas dėl Vilniaus išlieka prieštaringai vertinamu klausimu istorijos tyrimuose, iki šiol nagrinėjamu abiejose pusėse. Straipsnyje mėginama pažvelgti į problemą iš etnopolitinės disciplinos ir komparatyvistinės perspektyvos. Žinoma, kad konflikto metu Lenkija teisino miesto ir krašto prijungimą prie Lenkijos, remdamasi etnodemografine statistika bei Lenkijos valstybės kaip pagrindinės gynybinės linijos prieš sovietų revoliucinį režimą projekcija. Atidus žvilgsnis į situaciją pateikia netikėtą išvadą, kad tuo metu dar nesusiformavusi lietuvių tauta neturėjo pakankamai žmogiškųjų ir kultūrinių išteklių integruoti miestą su dominuojančiais žydų bei lenkų tautybių gyventojais; atplėšus Vilniaus kraštą, susidarė palankesnės sąlygos kurti modernią lietuvių tautą. Reikėtų tolimesnių tyrimų, norint nustatyti, ar Lietuvos vyriausybė suvokė šią problemą ir toliau kėlė Vilniaus klausimą pirmiausia dėl vidaus politikos. Vilniaus klausimo svarstymas buvo nutrauktas, kai 1923 metais Lietuva užėmė Mėmelio (Klaipėdos) kraštą, niekada nepriklausiusį Lietuvos valstybei; Vakarų valstybės patvirtino Klaipėdos krašto inkorporaciją, tuo kompensuodamos Lietuvai jos istorinės sostinės praradimą. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Lenkijos-Lietuvos santykiai; Lietuvių ir lenkų santykiai; Lietuvos ir Lenkijos konfliktas; Lietuvos ir Lenkijos santykiai; Nacionalizmas; Tautinis atgimimas; Vilniaus klausimas; Vilniaus kraštas; Klaipėda region; Lithuanian-Polish conflict; Lithuanian-Polish relations; Memel territory; Memelland; National revival; Nationalism; Polish-Lithuanian relations; Vilnius issue; Vilnius region.

ENVilnius dispute between Lithuania and Poland during the interwar period remains a controversial issue in the studies of history since up till now claims to justice are often being raised on both sides. The article examines the problem from the perspective of ethno political and international studies. It is common knowledge that, at the time of the dispute, Poland's claims to the city and the surrounding region were supported both by ethnic statistics and the projection of the Polish state as the principal defence line against the Soviet revolutionary regime. A non-partisan look at the situation provides ground for an unexpected conclusion that the emerging Lithuanian nation at the time did not possess sufficient human and cultural resources to integrate the city with its predominantly Jewish and Polish population, while the truncated Lithuanian state was a better alternative for the emergence of modern Lithuanian nation. Further research is needed to establish if the government of Lithuania grasped the issue and continued raising claims to Vilnius primarily for the domestic political purposes. The issue of Vilnius was sealed when in 1923 Lithuania seized the Memel region (Klaipėda), which had never been a part of the Lithuanian state, and the annexation was approved by the Western states to compensate Lithuania for the loss of its historical capital. [text from author]