Lietuvių etnomuzikologinės terminijos ypatybės kun. A. Sabaliausko (1873-1950) moksliniuose darbuose

LTStraipsnis yra skirtas etnomuzikologinės terminijos, vartotos vieno žymiausių XX a. pradžios lietuvių muzikinio folkloro tyrinėtojų kunigo Adolfo Sabaliausko (1873–1950) studijoms. Šis mokslininkas, lietuvių tautinės savimonės puoselėtojas, savo raštuose yra atkreipęs dėmesį į svarbiausias lietuvių liaudies dainų, giesmių, sutartinių bei tradicinės instrumentinės muzikos ypatybes. Svarbi vieta šiuose tyrimuose skiriama giesmės ir dainos, dainavimo ir giedojimo (t. t. religinio giedojimo) tarpusavio santykio analizei. A. Sabaliausko laikais lietuviškosios etnomuzikologinės terminijos žodynas dar nebuvo suformuotas, tad jam teko kurti naujus terminus, siūlyti naujas jau esamų terminų sampratas. A. Sabaliausko mokslinės terminijos studijos yra aktualios ir nūdienos mokslininkams – lietuvių tradicinės muzikinės kultūros tyrėjams bei puoselėtojams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: A. Sabaliauskas, Lietuva, etnomuzikologija, terminija, mokslas; Adolfas Sabaliauskas; Etnomuzikologija; Terminija; A. Sabaliauskas, Lithuania, etnomuzicology, terminology, science; Adolfas Sabaliauskas; Ethnomusicology; Lithuania; Terminology.

ENOne of the most known scholars in the field of Lithuanian folk music research, at the beginning of the 20thcentury, was the priest Adolfas Sabaliauskas (1873–1950). He was bom in Krikščiai, near Biržai, died in Kaunas. He was educated at Kaunas Priest Seminary, studied at Freebourg University In 1891 he started to collect the Lithuanian folk songs in his motherland, Aukštaitija (North Lithuania) region, gathered many unique sutartines. Since 1910 he started the collaboration with famous Finnish ethnomusicologist August Robert Niemi. A. Sabaliauskas published 890 texts and 591 melodies of Lithuanian folk songs, 254 small folklore items. He made research studies on melodic lines and the poetic peculiarities of Lithuanian folk songs, instru mental folk music and folk music instruments, in 1922 he translated the Kalevala from Finnish to Lithuanian language, published a great amount of Lithuanian musical folklore studies. The article is devoted to the peculiarities of ethnomusicological scientific terminology, used by A. Sabaliauskas. He showed the most important features of Lithuanian folk songs, stressed the importance of preserving and continuity of whole the Lithuanian ethnic culture for the future generations. The ethnomusicological terminology at that times was very short, and A. Sabaliauskas had to create a lot of new definitions. His terminology is the very actual object for the contemporary studies of all the early Lithuanian ethnomusicological writings. [From the publication]