О местном индоевропейском субстрате в некоторых христианских именах собственных : (лит. Jōnas, лат. Jānis в связи с лат. Iānas, др.-инд. уāna и др.)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Rusų kalba / Russian
Title:
О местном индоевропейском субстрате в некоторых христианских именах собственных: (лит. Jōnas, лат. Jānis в связи с лат. Iānas, др.-инд. уāna и др.)
Keywords:
LT
Asmenvardžiai. Antroponimai / Personal names. Anthroponyms; Baltų kalbos / Baltic languages; Indoeuropiečių kabos / Indo-European languages; Senieji tikėjimai / Old religion; Tikriniai vardai. Onimai. Onomastika / Onomastics. Proper names; Žodžių kilmė. Etimologija / Word origin. Etymology; Tikriniai vardai. Onomastika / Onomastics. Proper names.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariama lietuvių Jono ir latvių Jānio indiškas vedas siekianti etimologija, ryšiai su romėnų dievu Janu ir krikščioniškąja tradicija. Straipsnio įvado vietoje pateikiamos ilgos Rene Guenono citatos apie dvilypį, dviveidį dievą Janą, turinti du raktus nuo saulės vartų, atstovaujantį žiemos ir vasaros saulėgrįžai. Brėžiama paralelė su krikščioniškomis dviejų Jonų – Švento Jono Krikštytojo ir Švento apaštalo Jono – šventėmis, kurios sutampa su žiemos ir vasaros saulėgrįžų apeigomis. Guenono teigimu, nors krikščioniškųjų Jonų ir antikinio Jano vardai, be artimo skambesio, etimologinio ryšio neturi, simbolinis ryšys neabejotinai glūdi šių mitinių–religinių figūrų išreiškiamame esmingame dvilypume, dviejų pradų (vasaros ir žiemos, mirties ir prisikėlimo, liūdesio ir džiaugsmo) sankirtoje. Šiame kontekste svarstomi galimi latvių Jānio ir lotyniškojo Jano ryšiai, išryškinant etimologinį senovės indų yāna–, kilusio iš yāti „eina, praeina“ ir jam giminiško latvių jāt „joti“ panašumą, taip pat brėžiama krikščioniškų Jonų ir latvių mitologijoje ir tautosakoje regimų „Dievo sūnelių“ analogija. Pasitelkiant etimologinę rekonstrukciją, kultūrinės antropologijos, tautosakos ir leksinę medžiagą lietuvių Jonas ir latvių Jānis įkurdinami bendrame kultūriniame substrate, apjungiančiame senovės indų, lotyniškąją, krikščioniškąją ir lietuvių bei latvių mitologinę tradicijas. Daroma išvada, kad aptartų vardų (Jonas, Marija, Dievas) daugiareikšmiškumą lemia senųjų ir naujai atėjusių dievybių tipologinis sutapdinimas, kuris reikia vertinti ne kaip pertrūkį, o kaip tradicijos tąsą.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Etimologija; Indoeuropiečių prokalbė; Krikščioniško vardo „Jonas“ kilmė; Pagoniškas substratas krikščionių kultūroje; Priešistorinė baltų kultūra; Priešistorinė indoeuropiečių kultūra; Tikriniai vardai; Etymology; Indo-European parent language; Lettic; Origin of the Christian name "John"; Pagan substrate in Christian culture; Prehistoric Baltic culture; Prehistoric Indo-European culture; Proper name.

ISSN:
0235-7925
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/38125
Updated:
2013-04-29 00:04:56
Metrics:
Views: 25
Export: