Два дендромифологических этюда : черемуха и ива

LTStraipsnyje bendrame balto–slavų dendromitologiniame kontekste siekiama plačiau išanalizuoti konkrečius moters (dievybės) ir medžio palyginimus nuo poetinės metaforos iki mitologinio sutapdinimo. Straipsnyje tiriami medžių ievos (rusų черемуха) ir blindės (rusų ива) palyginimai balto–slavų tautosakoje. Pateikiama rusų, latvių, lietuvių tautosakos pavyzdžių – mįslių, papročių aprašymų, dainų – kuriose ieva lyginama su mergele, motina, žmona. Bene ryškiausia ievos sąsaja su mergina ir moterimi, ypač žmona – latvių tradicijoje, ypač dainose. Prie sąskambio ieva : sieva (latvių „žmona“) dainose prisideda biblinės pramotės vardas Ieva, latvių kalboje visiškai sutapęs su ievos medžio pavadinimu, virtęs tiksliu jo homonimu. Lietuvių kalboje medžio pavadinimo ir asmenvardžio homonimija irgi akivaizdi. Autoriaus teigimu, biblinis Ievos vardas kildinamas iš indoeuropiečių šaknies, iš kurios kai kurie kalbininkai yra bandę kildinti baltišką ievos ir slavišką gluosnio pavadinimą *jьva bei atitikmenis germanų bei keltų kalbose, suvedamus į šaknį *ei-, kuriai dar priskiriamas hetitiškas amžinai žaliuojančio „gyvybės medžio“ pavadinimas. Semantinį mitinį kontekstą šioms archajiškoms kalbinėms sąsajoms suteikia kaip tik Gyvybės medžio įvaizdis, jungiantis „gyvybės“ ir „medžio“ sąvokas. Šiam kontekstui artima ir straipsnyje aptariamo medžio, rusų ива (kitaip вéрба, lietuvių gluosnis, blindė, verba), semantika. Daugelyje tradicijų ива siejama su moteriškuoju pradu, vaikų gimdymu, erotiškumu. Slavų, tai pat ir lietuvių tradicijoje verba simbolizuoja vešlumą, gyvybinę jėgą, vaisingumą.Reikšminiai žodžiai: Asmenvardis; Gluosnis; Ieva; Liaudies tradicija; Medis; Mitas; Mitologija; Moteris; Tautosaka; Bird cherry; Folk tradition; Folklore; Myth; Mythology; Personal name; Tree; Willow; Woman.

ENIn the article, in general Balto-Slavic dendromithological context, the aim is to broadly analyse specific comparisons between a woman (deity) and a tree from poetic metaphor to mythological matching. In the article, the comparisons between trees Prunus Padus (rus. черемуха, lit. ieva) and Salix caprea (rus. ива ) in Balto-Slavic folklore are investigated. Russian, Latvian, Lithuanian folklore examples are presented – the descriptions of riddles and customs, the songs – in which ieva is compared with a virgin, a mother and a wife. The most distinct ieva's relation with a virgin, a mother, especially, a wife – in Latvian tradition, especially, in songs. In songs, to the consonance ieva: sieva (in Latvian "wife") the name of the original mother Ieva appears, which in Latvian language completely coincided with the name of ieva's tree and became its exact homonym. In Lithuanian, the homonymy between the name of the tree and the personal name is obvious. According to the author, Biblical name of Ieva originated from Indo-European roots, from which some linguists tried to originate Baltic name of ieva and Slavic name of willow (lit. glusonis) *jьva and the equivalents in German and Celtic languages that are brought to the root *ei-, to which hetitious name of eternally growing "tree of life" is assigned. The image of Tree of life, which connects the concepts of "life" and "tree", gives the semantic mythical context to these archaic linguistic interfaces. The semantics of the discussed tree, Russian ива (otherwise вéрба, Lithuanian gluosnis, blindė, verba) is familiar to this context. In many traditions, ива is related with the feminine origin, birth of children, eroticism. In Slavic, also in Lithuanian tradition, verba symbolises lustiness, vitality, fertility.

• Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose / Simas Karaliūnas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2004-2005. 3 t.
• Lietuvių etnologija / Pranė Dundulienė. Vilnius : Mokslas, 1991. 406 p.
• Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
• Lietuvių vardų kilmės žodynas / Kazimieras Kuzavinis, Bronys Savukynas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 353 p.
• Prūsų kalbos etimologijos žodynas / Vytautas Mažiulis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. XLVI, 1016 p.
• О местном индоевропейском субстрате в некоторых христианских именах собственных : (лит. Jōnas, лат. Jānis в связи с лат. Iānas, др.-инд. уāna и др.) / Д. Разаускас. Балто-славянские исследования. 2002, 15, p. 334-359.