Lithuania's democratic prospects

LTŠiame straipsnyje nagrinėjama, kodėl Lietuvai sekėsi palyginti gerai sukurti demokratiją. Pristatydamas šį atvejį, autorius naudoja lyginamąją analizę ir mokslinės literatūros interpretavimą, taip pat bandomąjį kokybinį mokslinį tyrimą. Vertindamas demokratijos būklę Lietuvoje jis remiasi įvairiais lietuvių mokslininkais. Autorius įvardija aštuonias priežastis, kodėl demokratija Lietuvoje suklestėjo. Pirma, Lietuvai labai pasitarnauja jos geografinė vieta Europoje. Lietuvai naudos duoda techninė pagalba, kurią ji gauna iš įvairių institucijų, pavyzdžiui, Europos Tarybos. Nuo pat nepriklausomybės atgavimo integracija į Europą buvo Lietuvos užsienio politikos skiriamasis bruožas. Antra, kitaip nei kai kurios etninių konfliktų suskaldytos naujosios demokratijos (įskaitant šiauriau esančius Baltijos kaimynus), Lietuva etniniu požiūriu yra gana vienalytė. Trečia, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti vienam gyventojui, yra gana didelė ir siekia 9 000 USD, o tai padeda užtikrinti ekonominį ir politinį stabilumą. Ketvirta, Lietuvoje ne tik palyginti didelės vienam gyventojui tenkančios pajamos - šiai šaliai taip pat padeda gana tolygus pajamų pasiskirstymas. Penkta, kuo ilgiau demokratijos gyvuoja, tuo stabilesnės jos paprastai darosi. Dabartinė Lietuvos demokratijos patirtis jai yra antroji ir jau tęsiasi daugiau nei 20 m. Tautai vis gyvenant demokratijoje, didėja tikimybė, kad ji taps įpročiu. Šešta, Lietuvos demokratija parodė atsparumą krizėms. LR Seimas parodė tokį atsparumą pastarosios krizės dėl prezidento Rolando Pakso apkaltos metu. Be to, pastaroji 2008 m. prasidėjusi pasaulinė ekonomikos krizė taip pat pademonstravo Lietuvos valdžios ir piliečių pasiryžimą nenukrypti nuo pasirinkto tikslo.Septinta, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytos gana mažos Prezidento galios, jis dalijasi valdžia su Ministru Pirmininku ir Seimu. Galiausiai Lietuva jau turėjo demokratijos ir nepriklausomybės patirties po Pirmojo pasaulinio karo. Buvęs prezidentas Valdas Adamkus interviu su autoriumi metu tai minėjo kaip dabartinės demokratijos sėkmės priežastį. Nepaisant šių privalumų, Lietuva vis dar susiduria su potencialiomis ateities problemomis. Pirmiausia, korupcija lieka kaip nemenka problema. Antra, labai daug lietuvių nerimauja dėl emigracijos problemos. Nors Šengeno sutartis europiečiams suteikia didesnę judėjimo laisvę, ji taip pat daro žalą kai kurioms šalims, pavyzdžiui, Lietuvai, kuriose ekonominės galimybės yra menkesnės nei į Vakarus nuo jų esančiose šalyse. Trečia, Lietuva pasidavė populizmui, kai prezidentu išrinko Rolandą Paksą. Iš tiesų populistiniai judėjimai įgijo pagreitį keliose Rytų ir Centrinės Europos šalyse. Populizmas yra grėsmė demokratijai. Populistai dažnai nukreipia savo pasekėjų pyktį ir nusivylimą į „kitus". Tie kiti dažnai būna mažumos grupės. Be to, populistiniai lyderiai dažnai menkai paiso šalies konstitucijos, išskyrus tuos atvejus, kai konstitucija gali duoti jiems naudos. Todėl siekiant užtikrinti gyvybingą demokratiją, lietuviams būtų naudinga nepasiduoti populizmo pagundoms. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Demokratija; Lietuvos demokratijos gairės; Pilietinė visuomenė; Democracy; Lithuania Democratic benchmarks; Civil society.

ENIn this article, the author provides an optimistic forecast regarding Lithuania's democratic prospects. Drawing upon the writings of prominent democratic theorists, he compares their prescription for democracies with Lithuania's current status, employing key internationally accepted indices that measure a democracy's health. The author believes that Lithuania ranks relatively highly on these indices because of its European location, ethnic homogeneity, relatively high per capita and evenly distributed income, its past and present experience with democracy, its relatively weak presidency, and its resilience to crisis. [From the publication]