Kauno žydų integracija į miestiečių luomą

LTRusija stengėsi unifikuoti Lietuvos ir imperijos socialines struktūras. Tačiau imperijai pradėjus vykdyti integracinę politiką, kilo problema: kaip Lietuvos visuomenės struktūrą suderinti su Rusijos imperijos luominiu modeliu. Šią keblią užduotį apsunkino naujai prijungtose žemėse gyvenanti gausi žydų bendruomenė, kurios visuomeninio statuso ir gyvenimo ypatumų Rusijos valdžia gerai nepažinojo. Rusijos valdžia XIX a. pr., siekdama integruoti žydus į miestiečių luomą, tikėjosi, kad tai bus savaiminis procesas, todėl aiškiai neapibrėžė jų luominio statuso. Žydai iš esmės sudarė izoliuotą miestiečių luomo grupę, kuri amžininkų retorikoje dažniausiai buvo vadinama klase. Miestiečių integracijai trukdė kahalo, kaip bendruomenės savivaldos institucijos, įteisinimas. Dar viena socialinės integracijos kliūtimi tapo Kauno ir Vilniaus miestiečių nenoras leisti žydams dalyvauti miesto savivaldoje. Vilniaus ir Kauno miestiečių skundus ir prašymus dažnai palaikė Rusijos valdžia. Sociokultūrinei žydų ir miestiečių bendruomenės integracijai kliudė visiškai skirtingi Kauno miestiečių ir žydų interesai bei lokalinė ypatybė – miestietiškas mentalitetas (erdvės habitus), kuris lėmė žydų ir miestiečių elgseną. Tačiau ekonominio gyvenimo realijos ir logika XIX a. per. Kaune buvo svaresnės už mentalumo nuostatas bei luominius entnokonfesinius interesus. Ekonominės konjunktūros, 1801 metų gaisras, 1812 metų Rusijos ir Prancūzijos karas ir iš dalies valdžios vykdomos reformos sąlygojo žydų kėlimąsi į Kauną.Čia jie sugebėjo laimėti konkurencinę kovą su miestiečiais ir, supirkę didžiąją dalį nekilnojamosios miesto nuosavybės, jame įsitvirtinti.Reikšminiai žodžiai: Integracija; Kauno žydai; Lietuvos istorija; Miestiečių luomas; Rusijos imperija (Russian Empire); Rusijos valdžia; History of Lithuanai; Integration; Jews of Kaunas; Kaunas' Jews; Lithuania; Russian authority; Townspeople.

ENRussia attempted to unify Lithuanian and imperial social structures. However, when the Empire started implementing integrative politics, the problem has emerged how to accommodate the Lithuanian society to the structure of the Russian Empire estate model. This delicate task was impeded by the large Jewish community living in newly affiliated territories. Russian authorities did not understand social status and living conditions of this community well. In the beginning of the 19th century Russian authorities expected that Jews integration into townspeople estate would be an autonomous process, therefore did not define their estate status. Jews were mainly an isolated group of townspeople estate, which was usually called as a class in contemporaries' rhetoric. The integration of townspeople was disturbed by legitimation of Kahal as self-government institution of the community. One more difficulty of social integration was reluctance of Kaunas and Vilnius citizens to allow Jews to participate in town's self-government. Complaints and requests of Vilnius and Kaunas citizens were often supported by Russian authorities. Sociocultural integration of Jews and townspeople communities was impeded by totally different interests of Kaunas townspeople and Jews, as well as local characteristic, i.e. townish mentality (space habitus) which has influenced Jews and townspeople behaviour. However, in the 19th century economic life realities and logics in Kaunas were more significant than the mental views and ethno-confessional interests of the community. Such processes as economic conjunctures, the 1801 fire, the 1812 French - Russian war and state reforms facilitated the settling of Jews in Kaunas They succeeded in winning the competitive battle against townspeople there and anchored themselves after buying the most of town's real estate.