Bendrininkių kėslai : Vokietijos ir SSRS požiūris į Klaipėdos problemą 1923-1939 metais

LTRusijos, Vokietijos ir Lietuvos archyvų dokumentuose rasti duomenys rodo, kad 1923 m. sausio mėn. Vokietija ir SSRS netrukdė Lietuvai prisijungti Klaipėdos kraštą. Pradžioje jos net padėjo Lietuvai, bet vėliau dvi didžiosios kaimyninės valstybės trukdė Lietuvai jį integruoti ir išlaikyti savo valstybėje. Vokietija ir SSRS nepripažino de jure Klaipėdos Lietuvai ir stengėsi, kad to nepadarytų Anglija, Prancūzija ir kitos šalys Ambasadorių konferencijoje. Nepripažinimo doktriną jos suformavo bendromis pastangomis ir kartu laikėsi jos ligi pat Klaipėdos užgrobimo 1939 metais. Nepatenkinti E. Galvanausko vyriausybės požiūriu į Klaipėdos problemą, sovietai užmezgė artimus ryšius su tautininkų vadovais (A. Smetona, A. Voldemaru bei kt.) ir išprovokavo juos jau 1923 metais iškelti perversmo idėją. Sovietai slopino Lietuvos ir Vokietijos ginčą dėl Klaipėdos, nes baiminosi, kad dėl to ginčo Lietuva nesusitaikytų su Lenkija ir neimtų labiau orientuotis į Vakarų valstybes.Nuolaidžiauti jie labiau skatino ne Vokietiją, o Lietuvą kaip silpnesnę ginčo pusę. Šis diplomatijos epizodas parodo tarptautinių santykių nelygiateisiškumą. Nuolatinis SSRS spaudimas silpnino Lietuvos priešinimąsi vokiečių revanšizmui Klaipėdos krašte. Sovietų patarimas atiduoti jį Vokietijai 1939 metais be pasipriešinimo nieko neturėtų stebinti. Abi didžiosios valstybės per visą tarpukarį Baltijos šalyse veikė kaip sąjungininkės, pasirengusios tarpusavyje nekonfrontuoti ir atsižvelgti į viena kitos interesus. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: 1923-1939; Augustinas Voldemaras; Ernestas Galvanauskas; Jurgis Baltrušaitis; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Klaipėdos krašto prijungimas; Lietuvos ir SSRS santykiai; Lietuvos ir Vokietijos konfliktas; Lietuvos ir Vokietijos santykiai; Sovietų Sąjunga (SSRS; Soviet Union; USSR); Tarptautiniai santykiai; Užsienio politika; Vaclovas Sidzikauskas; Vokietijos ir SSRS santykiai; Vokietija (Germany); 1923-1939; Annexation of Klaipėda region; Augustinas Voldemaras; Ernestas Galvanauskas; Foreign policy; German-SSSR relations; Germany; International relations; Jurgis Baltrušaitis; Klaipeda region; Klaipėda region; Lithuanian-German conflict; Lithuanian-German relations; Lithuanian-SSSR relations; Memel territory; Memelland; The Soviet Union; Vaclovas Sidzikauskas.

ENThe data found in the documents of Russian, German and Lithuanian archives show that in January 1923 Germany and the USSR did not interfere with Lithuania to annex Klaipėda. In the beginning they slightly helped Lithuania do that, but later the policy of the two great neighbouring countries prevented Lithuania from integrating and maintaining the territory. Germany as well as the USSR did not recognize the territory of Klaipėda to Lithuania de jure and made efforts to convince England, France and other members of the Conference of Ambassadors of the same. All these countries reformed the doctrine of non recognition and observed it until the occupation of Klaipėda in 1939. The Soviets were not satisfied with the standpoint of the Lithuanian government at that time, headed by E. Galvanauskas, on the Klaipėda problem, entered into close relations with the leaders of the National Party (A. Smetona, A. Voldemaras and others) and provoked them to think of a coup in 1923. The Soviets tried to suppress the argument between Germany and Lithuania on Klaipėda for they were afraid the argument could encourage Lithuania to make it up with Poland and turn more to Western countries.They urged Lithuania not Germany to make greater concessions as Lithuania was a weaker party in the argument. This shows inequality in international relations. Continual Soviet pressure weakened Lithuanian resistance to revoke sentiments in the territory of Klaipėda. Nobody should be surprised at the Soviet advice to give up Klaipėda to Germany without any opposition as it comes of its policy on the Klaipėda problem. The two great powers were working unanimously as allies in the Baltic countries during the period of two wars. They were ready not to compete between themselves and take into consideration each other's interests. [text from author]