Kaip istorikas "penktąja kolona" pridengia "Trojos arklį"

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kaip istorikas "penktąja kolona" pridengia "Trojos arklį"
Alternative Title:
How historian covers "Fifth Column" under a "Troyan horse"
In the Journal:
Kultūros barai. 2008, Nr. 1, p. 21-26
Keywords:
LT
20 amžius. 1918-1940; Vincas Krėvė; Vincas Krėvė-Mickevičius; Draugijos. Organizacijos / Societies. Organisations.
Summary / Abstract:

LT1929 m. Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva buvo įsteigta Lietuvių draugija SSRS tautų kultūrai pažinti. Istorikas Mindaugas Tamošaitis laikosi nuomonės, kad šios draugijos nariams ir Lietuvos inteligentijai tenka didžiausia kaltė dėl bolševikinės propagandos ir Lietuvos inkorporavimo į SSRS. Visgi daugybė faktų ir duomenų prieštarauja tokiam požiūriui. Šiame straipsnyje siekiama peržvelgti Tamošaičio argumentus ir įvertinti Lietuvių draugijos SSRS tautų kultūrai pažinti veiklos reikšmę. Tamošaitis akcentuoja, kad sovietai, teikdami šiai draugijai finansinę paramą, iš žinomų lietuvių inteligentų suformavo penktąją koloną, o vėliau draugijos narių pagrindu sukūrė marionetinę Liaudies vyriausybę. Visgi prieš pat sovietų okupaciją Lietuvių draugija SSRS tautų kultūrai pažinti buvo negausi (1939 m. joje buvo 63 nariai), o duomenų apie sovietų jai teiktą finansinę paramą nėra. Be to, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija sekė, kad į draugiją nepatektų komunistai. Kita vertus, Tamošaitis tendencingai nutyli apie pogrindyje veikusią Antano Sniečkaus vadovaujamą Lietuvos komunistų partiją. Būtent šis „Trojos arklys“ padėjo realizuoti sovietinių okupantų užmačias. Siekiant atskleisti tikruosius sovietų valdžios rėmėjus tarpukario Lietuvoje, būtina žvelgti plačiau į politinę situaciją Europoje ketvirtajame dešimtmetyje, svarstyti, kodėl ji tapo tokia palanki SSRS. Tačiau istorikas Tamošaitis tokių įžvalgų nesiima. Galima konstatuoti, kad Lietuvių draugija SSRS tautų kultūrai pažinti plėtojo draugiškus kultūrinius ryšius su šia valstybe, tačiau penktąja kolona netapo.Reikšminiai žodžiai: Lietuva, SSSR, draugija, kultūra; Lietuvių draugija TSRS tautų kultūrai pažinti; TSRS; Tarpukario Lietuva; Vincas Krėvė-Mickevičius; Interwar Lithuania; Lithuania, the USSR, Society, Culture; USSR; Vincas Krėvė.

ENBy the initiative of Lithuania’s Ministry of Foreign Affairs, a Lithuanian Society for the Recognition of USSR Nations’ Cultures was established in 1929. Historian Mindaugas Tamošaitis held the opinion that members of this society and the Lithuanian intelligentsia hold the biggest blame for Bolshevist propaganda and Lithuania’s incorporation into the USSR. However, this view is contradicted by a lot of facts and data. The goal of this article is to review Tamošaitis‘ arguments and to evaluate the significance of the society. Tamošaitis states that the Soviets supported this society financially, made the famous Lithuanian intellectuals into a fifth column, and later used the society’s members to create a People’s puppet state. However, right before the Soviet occupation the society was of modest size (it had 63 members in 1939), and there is no proof of financial support from the Soviets. Even the Lithuanian Ministry of Foreign Affairs made sure that no communists got into the society. On the other hand, Tamošaitis systematically avoids mentioning the Lithuanian Communist Party working underground, led by Antanas Sniečkus. This specific Trojan horse helped realize the goals of Soviet occupants. To reveal the true Soviet supporters in the interwar Lithuania, we must look more broadly to the political climate of Europe during the 1930s and to consider what made it so favourable to the USSR. However, Tamošaitis does not undertake any such task. We can conclude that the Lithuanian Society for the Recognition of USSR Nations’ Cultures developed friendly cultural bonds with the state, but it did not become a fifth column.

ISSN:
0134-3106
Related Publications:
  • Bendrininkių kėslai : Vokietijos ir SSRS požiūris į Klaipėdos problemą 1923-1939 metais / Zenonas Butkus. Darbai ir dienos. 2000, t. 21, p. 193-211.
  • Kas traukė į Rusijos glėbį? : geopolitinė Lietuvos orientacija 1918-1940 metais / Liudas Truska. Darbai ir dienos. 2002, t. 30, p. 39-48.
  • Politika per kultūrą : užsienio valstybių diplomatinis korpusas Kaune / Asta Petraitytė. Darbai ir dienos. 2002, t. 30, p. 25-38.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/43971
Updated:
2018-12-17 12:24:18
Metrics:
Views: 47    Downloads: 9
Export: