Kodėl Juozas Tumas Vaižgantas bodėjosi politika

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kodėl Juozas Tumas Vaižgantas bodėjosi politika
Alternative Title:
Why Juozas Tumas-Vaižgantas hated poltics
In the Journal:
Keywords:
LT
20 amžius; Juozas Tumas Vaižgantas; Juozas Tumas-Vaižgantas; Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Politinės partijos / Political parties; Žiniasklaida / Mass media.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, kodėl Juozas Tumas Vaižgantas bodėjosi politika? Vaižgantas buvo tvirtai suaugęs su tautininkų srove, buvo viltininkų vadovas, Tautos pažangos partijos kūrėjas, tačiau nepriklausomoje Lietuvoje jam teko visai kitoks likimas. Politikoje dalyvavo nuo 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo, tačiau 1922 m. rinkimuose į Pirmąjį Seimą Tautos pažangos partijos sąraše jo nebuvo. Pagrindinė priežastis buvo nusivylimas politika, kurį pajuto dar nuo 1917 m. Lietuvių seimo Peterburge. Pesimistinė nuotaika, nusivylimas politikų ir žiniasklaidos marale iliustruojamas Vaižganto straipsniais, laiškais Stasiui Šalkauskiui, Petrui Klimui ir kt. Vaižgantas formaliai pasitraukė iš visų politinių organizacijų 1923 m. pabaigoje ir stojo nuošaliau grynosios politikos ir atsidėjo akademiniam darbui ir lietuvių literatūros istorijos tyrimui. Nuo 1926 m. sausio 1 d., po dar kartesnių nusivylimų, oficialiai pasitraukė iš Lietuvių tautininkų sąjungos, tačiau išliko ištikimas pasirinktiems tautiškumo principams. Juozas Tumas Vaižgantas, kaip ir Maironis, Dambrauskas-Jakštas bei didelė dalis „Aušros“ ir „poaušrinės“ kartos atstovų atsidūrė toliau nuo politikos, ramesnėse veikimo vietose – moksle, kultūroje. Nepritapo, netiko naujiesiems laikams, nusivylė esama tikrove, tapo konservatyvūs, baiminosi, kad visko, ko tikėjosi ir pasiekė lietuvybė, negriūtų nuo pasiektos laisvės skardžio.Reikšminiai žodžiai: Juozas Tumas Vaižgantas; Juozas Tumas-Vaižgantas; Lietuvos Pažangos partija; Lietuvos politinės partijos; Tautininkai; Tautos Pažangos partija; Įsitikinimai; Creed; Juozas Tumas Vaižgantas; Juozas Tumas-Vaižgantas; Lithuanian Political parties; Lithuanian party of National Progress; Nacionalists; Party of National Progress; Writer Juozas Tumas-Vaižgantas.

ENThe article attempts to answer the question why Juozas Tumas Vaižgantas disliked politics. Vaižgantas was strongly bonded with nationalists and the leader of the group that worked with the "Viltis" magazine, the head of the National Progress Party, but he had quite a different destiny in the independent Lithuania. He started participating in politics after the 1905 Great Seimas of Vilnius, but he was not on the elections list of the National Progress Party in 1922. The main reason was his disappointment in politics and he felt that ever since the 1917 Lithuanian Seimas in St. Petersburg. His pessimistic mood, disappointment regarding politicians and the media that was illustrated in Vaižgantas' articles, letters to Stasys Šalkauskis, Petras Klimas and to others. Vaižgantas formally withdrew from all political organizations at the end of 1923, distanced himself from politics and focused on academic work and researching the history of Lithuanian literature. Since 1926 January 1, after further disappointments, he formally left the Lithuanian Nationalists Union, but remained loyal to the chosen principles of nationality. Juozas Tumas Vaižgantas, like Maironis, Dambrauskas-Jakštas and a large part of the "Aušra" generation and the ones after it, ended up further away from the politics and worked with more peaceful spheres like science, culture. He did not fit in, was not right for the new times, was disappointed in the current reality, became conservative, was afraid that everything that was hoped for and achieved by Lithuania could fall down the slope of the freedom that they had gained.

ISSN:
0134-3106
Related Publications:
  • Antanas Smetona ir jo laikai / Liudas Truska. Vilnius : Valstybinis leidybos centras, 1996. 411 p.
  • Bendrininkių kėslai : Vokietijos ir SSRS požiūris į Klaipėdos problemą 1923-1939 metais / Zenonas Butkus. Darbai ir dienos. 2000, t. 21, p. 193-211.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/46715
Updated:
2019-03-12 13:15:09
Metrics:
Views: 84    Downloads: 21
Export: