Philippo Hainhoferio ryšiai su DLK ir lietuviškas eilėraštis jam skirtoje knygoje "Carmina gratulatoria amicorum in felicissimum iter" (1617)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Philippo Hainhoferio ryšiai su DLK ir lietuviškas eilėraštis jam skirtoje knygoje "Carmina gratulatoria amicorum in felicissimum iter" (1617)
In the Journal:
Archivum Lithuanicum. 2002, t. 4, p. 17-42
Keywords:
LT
17 amžius; Albertas Stanislovas Radvila; Albrechtas Stanislovas Radvila; Mikalojus Radvila Perkūnas; Stanislovas Kazimieras Rudamina; Steponas Pacas; Vladislovas Zigmantas IV Vaza; Rudamina; Lietuva (Lithuania); Atsiminimai. Biografijos / Memories. Biographies.
EN
Stanislaw Albrecht Radziwill; Stanislaw Kazimierz Rudamina.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariama Philippo Hainhoferio (1578-1647), kilusio iš Augsburgo evangelikų didikų šeimos ir keliuose Europos universitetuose teisės mokslus išėjusio diplomato, kuris garsėjo domėjimusi kalbomis ir buvo vertinamas kaip meno žinovas, kolekcionieriaus, puikus oratorius ir įžvalgus rašytojas, asmenybė ir jo ryšiai su DLK. Atkreipiamas dėmesys į intriguojantį XVII a. pradžios faktą – lietuvių kalbos teksto įtraukimą į daugiakalbį su DLK nesusijusį rinkinį. Paprastai į tokias rinktines įtraukiamų tekstų kalba nebuvo pasirenkama atsitiktinai. Hainhoferio kelionei iš Augsburgo į Stettiną bei sugrįžimui atminti sudarytame daugiakalbiame eilių rinkinyje kalbą lėmė tiek autorių tautinė priklausomybė, tiek adresato ir adresanto interesai, tiek paties minimo įvykio kultūrinis kontekstas. Lietuviško aštuoneilio autorius lenkų didikas Aleksandras Sulatyckis galėjo būti arba Podolės iždininkas, arba jo giminaitis. Tai, kad lietuviškas tekstas buvo veikiausiai nesuprastas paties autoriaus, o gal neatpažįstamai pakeistas knygos leidėjo, nerodo, jog jis į rinkinį pateko atsitiktinai ar buvo tyčia iškraipytas. Nelabai tikėtina, kad lietuvių kalba čia būtų pasirinkta kaip Hainhoferio aplinkoje nežinoma, negirdėta, egzotiška. Šis faktas veikiau liudija Hainhoferio interesų sferą, kuri apėmė ir jo paties lingvistinius polinkius, ir įvairių tautybių akademinių bei politinių veikėjų kelionių po Europą fiksavimą (jo „draugų albumai“, kuriuose įrašų palikę ir lietuviai). Lietuviškas tekstas čia atsiduria lygioje gretoje su kitomis „valstybiškai“ tuo metu reikšmingomis Europos kalbomis.Reikšminiai žodžiai: Albertas Stanislovas Radvila; Albrechtas Stanislovas Radvila; Album amicorum; Augsburgas; Biografinė literatūra; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Mikalojus Radvila Perkūnas; Philippas Hainhoferis; Stanislovas Kazimieras Rudamina; Steponas Pacas; Vladislovas Zigmantas IV Vaza; Albertas Stanislovas Radvila; Album Amicorum; Augsburg; Biographical Literature; Krzysztof Mikolaj Radziwill (The Thunderbolt); Michal Kazimierz Pac; Philipp Hainhofer; Stanislaw Albrecht Radziwill; Stanislaw Kazimierz Rudamina; Vladyslav Zygmunt IV Vasa; Wladyslaw IV Sigismund Vasa.

ENThe article discusses the personality of Philipp Heinhofer (1578-1647), a diplomat who came from an Augsburg Evangelical noble family and studied law in several European universities, was famous for his interest in languages and valued as a connoisseur of art, excellent orator, and shrewd writer as well as his relationships with the Grand Duchy of Lithuania. The article highlights an intriguing fact of the beginning of the seventeenth century – the inclusion of a text in the Lithuanian language into a multilingual collection which was not associated with the GDL. Normally, the language of texts to be included in such collections were not chosen at random. The multilingual collection of poetry compiled to commemorate Heinhofer’s from Augsburg to Stettin and back the language was determined by both the national association of the author, interests of the addresser and addressee, and the cultural context of the mentioned event itself. The Polish nobleman Aleksander Sulatycki, the author of the Lithuanian octastich, could be either a Treasurer of Podhale or his relative. The fact that the Lithuanian text was probably not understood by the author himself, or maybe was transformed beyond recognition by the book publisher does not indicate that it was included in the collection accidentally or was deliberately distorted. It is very unlikely that the Lithuanian language here was chosen as one which was unknown, unheard-of, and exotic in Heinhofer’s environment. This fact rather shows Heinhofer’s sphere of interests, which included both his own linguistic preferences and recording of academic and political figures of various nationalities around Europe (his “friends’ albums”, where records were left by Lithuanians, too). The Lithuanian text appears here alongside with other European languages of “state significance” of that time.

ISSN:
1392-737X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/37657
Updated:
2022-01-17 11:05:00
Metrics:
Views: 18    Downloads: 4
Export: