Sustainable energy development : trends of energy consumption and greenhouse gas emissions in lithuanian agricultural sector

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Sustainable energy development: trends of energy consumption and greenhouse gas emissions in lithuanian agricultural sector
Alternative Title:
Darnios energetikos plėtra: energijos vartojimo ir šiltnamio efekto dujų emisijos tendencijos Lietuvos žemės ūkyje
In the Journal:
Keywords:
LT
Darnus vystymas; Darnus vystymasis; Energetinis efektyvumas; Energijos intensyvumas; Šiltnamio dujų emisija; Žemės ūkis.
EN
Agriculture; Efficiency; Energy efficiency; Energy intensity; GHG emission; Index decomposition; Index decomposition analysis; LMDI; Lithuania; Sustainable development.
Summary / Abstract:

LTEnergijos vartojimo ir šiltnamio efekto dujų emisijos intensyvumo rodikliai yra svarbūs atliekant regioninius integruotus darnaus vystymosi vertinimus bei palyginimus (Ciegis et al., 2009a, 2009b; Štreimikienė, Mikalauskienė, 2009; Jasaitis, 2010). Darnaus žemės ūkio vystymo procesų vertinimas buvo atliktas nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje (Baležentis, Baležentis, 2010, 2011), tačiau energetinis efektyvumas bei šiltnamio efekto dujų emisijų tendencijos žemės ūkyje yra mažai mokslinėje literatūroje nagrinėta tema. Kaip bebūtų, energetinis efektyvumas, kaip ir kitos efektyvumo rūšys, yra svarbus tarptautinio konkurencingumo veiksnys žemės ūkyje. Tinkamas energijos intensyvumo valdymas yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinės energetikos politikos uždavinių, nes energija yra svarbus bet kurios valstybės socialinio – ekonominio vystymosi veiksnys (Tolon-Becerra et al., 2010; Omer, 2008). Taigi tvari energetinė politika leidžia užtikrinti energetinį saugumą, ekonominį konkurencingumą ir aplinkosaugą (Ang et al., 2010). Energijos šaltinių, naudojamų pagaminti reikiamą energijos kiekį, struktūra savo ruožtu daro įtaką šiltnamio efektą (ŠE) sukeliančių dujų emisijoms. Lietuva, kaip Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos valstybė, yra įsipareigojusi kasmet parengti ir tobulinti Nacionalinę šiltnamio dujų inventorizacijos ataskaitą (Štreimikienė, Pušinaitė, 2006). Tyrimo aktualumas. Lietuva, 2004 m. priimta į Europos Sąjungą (ES), vis dar išlieka santykinai didelio energijos intensyvumo valstybe (Baležentis et al., 2010; Štreimikiene et al., 2008). Daugelis strateginių ES teisės aktų, tarp jų ir naujoji strategija „Europa 2020“ (European Commission, 2010), pabrėžia energetinio efektyvumo svarbą.Vadinamoji „20/20/20“ strategija apibrėžia šiuos tikslus: ŠE dujų emisijos sumažinimas 20 proc., atsinaujinančių energijos šaltinių dalies galutiniame energijos suvartojime padidinimas iki 20 proc., energetinio efektyvumo padidinimas taip sutaupant 20 proc. energijos. Taigi yra aktualu ištirti energijos vartojimo ir ŠE dujų emisijos pokyčius bei jų priežastis Lietuvos žemės ūkio sektoriuje. Tyrimo problema. Energijos intensyvumas Lietuvos ekonomikoje aptartas įvairiuose darbuose (Štreimikiene et al., 2007, 2008; Štreimikiene ir Šivickas, 2008; Klevas ir Minkstimas, 2004). Iki šiol moksliniuose tyrimuose nepritaikytas indeksinio išskaidymo analizės metodas ir nenagrinėtas žemės ūkio sektorius. Pridėtinės vertės, sukuriamos žemės ūkyje, apimtis padvigubėjo nuo 1995 m., tuo tarpu ŠE dujų emisija praktiškai liko nepakitusi, o energijos suvartojimas sumažėjo perpus. 2008 m. žemės ūkyje buvo sukurta 4,2 proc. bendrosios pridėtinės vertės. Tuo pačiu laikotarpiu šis sektorius suvartojo 2,3 proc. visos energijos ir buvo 21 proc. visos ŠE dujų emisijos šaltinis. Taigi 1995-2008 m. žemės ūkio sektoriuje įvyko reikšmingi intensyvūs ir ekstensyvūs pokyčiai, kurie iki šiol yra mažai nagrinėti. Atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ energetinius tikslus, yra svarbu įvertinti energijos vartojimo ir ŠE dujų emisijos pokyčius bei jų priežastis, taip pat įvertinti minėtų tikslų įgyvendinimo galimybes. [...]. [Iš leidinio]

ENIn 2008, about 4.2% of the total value added was generated by the Lithuanian agricultural sector. However, this sector produced some 21% of the total greenhouse gas emissions and consumed 2.3% of the total energy input. The measurement, assessment, and effective mitigation of energy intensity and greenhouse gas emission compose a foremost objective of contemporary energy policy. Moreover, the strategy Europe 2020 and particularly so called 20/20/20 targets require both 20% reduction in GHG emission and energy efficiency increase which should cause reduction in energy consumption. It is therefore important to identify and estimate the underlying factors affecting trends of these phenomena in the Lithuanian agricultural sector. Our study, therefore, is aimed at analysing the energy intensity trends in the Lithuanian agricultural sector. The investigation covers the period of 1995-2008. The simplified Logarithmic Mean Divisia Index was applied for index decomposition analysis. The carried out research identified generally positive trends of energy consumption and GHG emissions. The GHG emission reporting and mitigation, however, remain an especially important issue for Lithuanian agricultural sector. Further studies can be focused on revealing the impact of energy sources mix and livestock structure on the GHG emission. [text from author]

ISSN:
1648-9098; 2424-337X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/37159
Updated:
2018-12-17 13:11:44
Metrics:
Views: 10    Downloads: 3
Export: