Latvijos lietuviai ir jų šnektos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Latvijos lietuviai ir jų šnektos
Alternative Title:
Lithuanians living in Latvia and their dialects
In the Journal:
Žiemgala . 2000, Nr. 1, p. 8-12
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Autochtonas; Dialektologija; Emigrantas; Etninė grupė; Izoliuotos šnektos; Lietuvių kalba; Lietuvių kalba Latvijoje; Lietuvių šnektos; Lietuvių šnektos Latvijoje; Paribio šnektos; Priesaga -išk; Sociolingvistika; Vietovardis; Šnekta
EN
Autochthon; Border dialects; Dialectology; Emigrant; Ethnic group; Island dialects; Lithuanian; Lithuanian dialects; Lithuanian language in Latvia; Lithuanian subdialects in Latvia; Place name; Sociolinguistics; Subdialect; Suffix -išk
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aprašoma Latvijos lietuvių istorija ir jų šnektos. Latvijoje ryškiausiai pasireiškia paskutinių dviejų gyvųjų baltų kalbų – lietuvių ir latvių – ryšiai. Pagal kilmę yra dvi Latvijos lietuvių grupės: senbuviai, gyvenantys etninėse lietuvių žemėse nuo IX–XVII a. ir atsikėlėliai. Pastarieji skyla dar bent į 3 grupes: tai lietuviai, kurių protėviai į Latviją atsikėlė XVIII–XIX a. ir XX a. pradžioje (Indricos apylinkių lietuviai ir kt.), tremtiniai, grįžę iš Sibiro arčiau Tėvynės, ir emigrantai. Latvijos lietuviai senbuviai iki šiol gyvena bent 7 Latvijos arealuose: Ciskodo, Ižvalto, Daugpilio, Aknystos–Subačiaus, Neretų, Brunavos, Aucės apylinkėse. Apie XIX a. vidurį – XX a. pradžią išnyko dideli lietuvių kalbos plotai tarp Varnavičių ir Alūkštos bei kitur. Apie XI–XII a. ir XVI–XVII a. nemažai lietuvių apsigyveno tarp Daugpilio, Rėzeknės ir Verchnedvinsko. Į dešiniąją Dauguvos pusę lietuvių keltasi ties Daugpiliu, Kraslava ir apie Breslaują–Drują. Latvijoje yra apie 800 oikonimų su priesaga –išk–, kurią turi tik lietuviai. Šių vietovardžių pėdsakai veda į lietuvių kalbos plotą tarp Obelių ir Breslaujos. Daugelis dabartinių Latvijos lietuvių yra atsikėlę XX a. ir neturi Latvijos pilietybės. Nuo 1970 m. lietuvių Latvijoje smarkiai mažėja. Lietuvių kalba Latvijoje dar vartojama 10 bažnyčių ir 10 sekmadieninių mokyklų. Veikia Rygos lietuvių gimnazija, 7 visuomeninės organizacijos. 1979 m. Latvijoje dar buvo 3 kaimai, kuriuose gyveno vien lietuviai: Duobelžibaliai, Bungos ir Kapūna. Dar 18–oje pasienio kaimų lietuviai sudarė pusę ir daugiau gyventojų.

ISSN:
1392-3781
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/36724
Updated:
2018-12-17 10:46:39
Metrics:
Views: 10
Export: