Ką Jablonskis padarė geografijai ir kas su tuo daroma

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Ką Jablonskis padarė geografijai ir kas su tuo daroma
Alternative Title:
What Jonas Jablonskis did for geography and what is being done with it
In the Journal:
Terminologija. 2001, 8, p. 7-27
Keywords:
LT
Geografijos terminai; J. Jablonskis (1860–1930); Lietuvių bendrinė kalba; Profesinė terminija; Standardization; Tarptautiniai terminai; Terminografija; Terminologijos istorija.
EN
Geographical terms; History of terminology; International terms; J. Jablonskis (1860–1930); Lithuanian standard language; Norminimas; Professional terminology; Terminography; Terms of geography.
Summary / Abstract:

LTBendrinės kalbos kūrėjas Jonas Jablonskis buvo ir labai našus, sėkmingas terminų kūrėjas, negrįžtamai sulietuvinęs nemažai ir vadinamųjų tarptautinių terminų. Vieną jų grupę sudaro geografijos (ir gretimi) terminai dienovidinis – vietoj meridiano, lygiagretė – vietoj paralelės, pusiaujas – vietoj ekvatoriaus, ašigalis – vietoj poliaus, atogrąža – vietoj tropiko, vandenynas – vietoj okeano, žemynas – vietoj kontinento, ledynas – vietoj glečerio, akiratis – vietoj horizonto ir t. t. Lietuviška Jablonskio geografijos terminija neturėjo pakankamos paspirties. Svarbiausia – nebuvo laiku išleistas geografijos terminų žodynėlis. Bendrinės kalbos vartotojų leksikos poreikiai ilgą laiką buvo tenkinami tik tarptautinių žodžių žodynėliais ir žodynais, o juose jokiu leksikografinės technikos būdu, jokiu bendru nurodymu nebuvo pasakoma, kad kuris nors lietuviškas atitikmuo būtų teiktinesnis. Todėl per tuos žodynus tik sparčiau plito tarptautiniai žodžiai, o ne lietuviška leksika. Vėliau atsiradusi norminamoji leksikografija žengė nuo Jablonskio į šalį ir atgal, kartais atsilikdama net nuo geografijos terminografijos. Kalbininkų liko neįsisąmoninta, kad sovietmečio rusiškosios dvikalbystės sąlygomis lietuvių kalba tarptautinių žodžių vartojimu artėjo prie rusų kalbos. Būtina pažymėti geografijos lietuviškosios terminijos likimo ryškų skirtingumą nuo matematikos, kurios terminų grupė, nepaisant iš rusų ir lenkų kalbų kilusių terminų variantų, beveik visa išliko nepajudinamai lietuviška. Tą daugiausia lėmė sociolingvistinės priežastys – šios terminų grupės vartojimo uždarumas.

ENIn 1918 the father of standard Lithuanian (and terminology) Jonas Jablonskis met the first independence of the Republic of Lithuania by coining Lithuanian terms of geography dienovidinis (meridian), pusiaujas (equator), ašigalis (pole), atogrąža (tropic), vandenynas (ocean), žemynas (continent), ledynas (glacier), ugnikalnis (volcano), akiratis (horizon). However, at that time there was no dictionary of terms of geography and no dictionary of standard Lithuanian, therefore these terms did not have the time to take root. In soviet times, when in its usage of international words the Lithuanian language was getting closer to the Russian language, so called international terms meridianas, ekvatorius, polius, tropikas, okeanas, kontinentas, glečeris, vulkanas, horizontas started choking out those terms. Jablonskis had made them in a way which was closer to Polish and German languages where purification of the language is noticeable. The Russian language has fewer Russian equivalents - only материк - континент, ледник - глетчер, кругозор - горизонт. During the second independence inertia can be observed - good changes require much effort. Terms of mathematics lithuanised by Jablonskis remain almost untouched. It was predestined not so much by the strictness of mathematical thinking, but more by sociolinguistic reasons - the isolation of the usage of terms of this group. [text from author]

ISSN:
1392-267X
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/36685
Updated:
2018-12-17 10:54:59
Metrics:
Views: 7    Downloads: 2
Export: