Secondary stress in Latvian compared to Lithuanian and Estonian

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Secondary stress in Latvian compared to Lithuanian and Estonian
Keywords:
LT
Baltų kalbos / Baltic languages; Finų kalbos / Finnish languages; Fonetika. Fonologija / Phonology; Kirčiavimas. Tartis. Akcentologija / Accent. Accentology; Latvių kalba / Latvian language.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje tiriamas šalutinis kirtis latvių kalboje; jis lyginamas su šalutiniu kirčiu lietuvių ir estų kalbose. Šalutinis kirtis lietuvių, latvių ir estų ir livonų kalbose turi daug bendro. Šiose keturiose kalbose šalutinis kirtis visais atvejais yra foneminis, kuris kartais gali būti nulemtas ir morfemų reikšmės. Jis gali būti tiek ritminis, tiek ir morfeminis, o retsykiais viename žodyje gali būti sutinkami ir abu kartu. Pastaruoju atveju vienas iš jų yra dominuojantis, tačiau taip pat abu kirčiai gali būti ir lygiaverčiai. Estų ir latvių kalbose šalutinį kirtį taip pat lemia ilgieji skiemenys. Atrodytų, kad šia ypatybe nepasižymi Livonijos kalbos ilgieji skiemenys; šiuo atveju skiemens ilgis svarbus tik tuo atveju, jei jis turi pagrindinį kirtį. Tuo tarpu lietuvių kalboje daugelyje tarmių skirtumas tarp ilgojo ir trumpojo skiemens žymus ir nekirčiuotoje pozicijoje; tik Aukštaičių tarmėje ilgas skiemuo šalutiniam kirčiui neturi įtakos. Aukštaičių tarmėje skiemens ilgis reikšmingas kalbant apie dviviršūnį kirtį ir kirčio atitraukimą, bet čia jis daugeliu atvejų susijęs su pagrindiniu kirčiu. Apibendrinant galima teigti, kad skiemens ilgis didžiausią įtaką šalutiniam kirčiui turi šiaurinėse teritorijose (Estijoje, Latvijoje ir Žemaitijoje, išskyrus Livoniją) ir mažesnę – pietinėse (Aukštaitijoje). Galima prielaida, jog šis reiškinys yra paveldėtas iš finų kalbų.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Estų kalba; Finų kalbos; Fonetika; Fonologija; Kirtis; Kirčiavimas; Latvių kalba; Morfonologija; Skiemenų ilgumas; Šalutinis kirtis; Accentuation; Baltic languages; Estonian; Finnish languages; Latvian; Lithuanian; Morphonology; Phonology; Secondary stress; Stress; Syllable length.

ENThe secondary stress in Latvian, Lithuanian, Estonian, and Livonian has much in common. It can be either rhythmic or morphemic, and sometimes both of them are possible within the same word. In Estonian and Latvian long syllables are also responsible for the arrangement of secondary stresses. Secondary stress in these four languages is phonemic in all cases, because sometimes it can be determined by morphemes, i.e. by mere meaning. [text from author]

ISBN:
9788360517321
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/36572
Updated:
2020-03-16 09:10:26
Metrics:
Views: 27
Export: