Pasakojimas Broniaus Radzevičiaus "Priešaušrio vieškeliuose"

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pasakojimas Broniaus Radzevičiaus "Priešaušrio vieškeliuose"
Publication Data:
Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004.
Pages:
191 p
Series:
Naujosios literatūros studijos
Notes:
Bibliografija išnašose ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Įvadas — Pasakojimo aprašymo sąlygos: naratologija — Algirdo Juliaus Greimo modelis: naratyvinė semiotika — Aktantai — Naratyvinė programa — Gérard'o Genette'o modelis: poetinė naratologija — Laikas — Būdas — Balsas — Sakymas. Kompoziciniai rėmai — Sakymo vaidinys pirmoje romano dalyje — Sakymo vaidinys antroje romano dalyje — Paratekstualumas ir paraliteratūriškumas — Pasakojimo lygmenų problema. Metalepsė — Kūrybos ir gyvenimo santykis — Laiko struktūros — Pasakojimo tvarka — Pasakojimo greitis — Pasakojimo dažnis — Pasakojimo rišlumas — Būsenos — Veikėjo identiteto klausimu — Fokusavimas. Stebėtojo problema — Pavadinimo semantika — Baigiamosios pastabos: modernumo bruožai — Išvados — Summary — Broniaus Radzevičiaus gyvenimo ir kūrybos datos — Terminų žodynėlis — Asmenvardžių rodyklė.
Keywords:
LT
"Priešaušrio vieškeliai"; Bronius Radzevičius; Būsenos; Kritinis požiūris; Laiko struktūros; Lietuvių literatūra; Lietuvių romanas; Modernumas; Modernus romanas; Reikšmė; Sakymas.
EN
"The High Roads Before Daybreak"; Bronius Radzevicius; Bronius Radzevičius; Critical approach; Lithuanian literaturre; Lithuanian novel; Meaning; Modern novel; Modernity; Order; Status; Time structure.
Summary / Abstract:

LTKnyga skirta B. Radzevičiaus romano „Prieaušrio vieškeliuose“ pasakojimo analizei. Autorius, remdamasis A.J. Greimo naratyvine semiotika ir G. Genette‘o poetine naratologija, nagrinėja B. Radzevičiaus romano sakymo kompozicinius rėmus, laiką, būdą, balsą, paratekstualumo ir paraliteratūriškumo problemas, pasakojimo lygmenų struktūrą, pasakojimo tvarką, greitį, dažnį, rišlumą, būsenas, aptaria stebėtojo problemą ir romano pavadinimo semantiką. Konstatuojama, kad lyginant romano pirmosios ir antrosios dalies rėminį pasakojimą, atsiskleidžia struktūrinis abiejų dalių integralumas: pasakojimas juda ne tik nuo priežasčių prie pasekmės (herojaus tapsmo rašytoju istorija), bet ir atvirkščiai (tapsmo aprašymo istorija). Prieinama prie išvados, kad aprašymas „Priešaušrio vieškeliuose“ yra ne tik stebimo objekto aprašymas, bet ir pasakojimas apie percepciją, stebėtojo įspūdžių analizavimas, nes stebėtojas naratoriaus dėka apibūdina ne tiek išorę, kiek savo paties vidinę būseną, pajautas, dirgsnius. Atskleidžiama romanui būdinga konkretaus (vaizdinio) ir abstraktaus (sąvokinio) kalbėjimo, lyrizmo bei refleksijos dermė, kai arba figūratyvus diskursas išplečia, perfrazuoja abstraktųjį, arba abstraktusis interpretuoja figūratyvųjį – tokia esanti eseistinio romano stilistika. „Priešaušrio vieškeliai“, autoriaus nuomone, žymi esmines moderniojo romano raidos tendencijas, o B. Radzevičius laikytinas vienu svarbiausių lyrinės prozos kūrėjų to meto lietuvių literatūroje, mat čia proza suartėja su poezija, epinis pradas su lyriniu.

ENThe book deals with the analysis of the narrative in the novel by Bronius Radzevičius “Prieaušrio vieškeliuose” [“On the Roads of Dawn”]. The author analyses the compositional frame, time, mode and voice of the narrative in the novel, the problems of paratextuality and paraliterature, the structure of narrative dimensions, the order, speed, frequency, coherence and states of the narrative, discusses the observer’s problem and the semantics of the novel’s title based on Algirdas Julien Greimas’s narrative semiotics and Gérard Genette’s poetic narratology. It is stated that the comparison of the framing narrative in the first and second parts reveals the structural integrity of both parts: the narrative moves from the causes to consequences (the story of the protagonist becoming a writer), and vice verse (the story describing the transformation). A conclusion is drawn that the description in the novel is not only the description of an observed object, but also a story about the perception, the analysis of the observer’s impressions, as the observer describes his inner state, feelings and concerns rather than the exterior through the narrator. The harmony of the specific (visual) and abstract (conceptual) narrative, lyricism and reflection, which is typical of the novel, is revealed, when either the figurative discourse extends and rephrases the abstract one or the abstract discourse interprets the figurative one. Such stylistics is characteristic of the essayistic novel. The novel, in the author’s opinion, reflects the key trends in the development of the modern novel, and Radzevičius was considered one of the most important lyric prose authors in the Lithuanian literature of the time, as prose is close to poetry and the epical origin to the lyrical one in his work.

ISBN:
9955475617
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/35609
Updated:
2021-03-05 21:49:36
Metrics:
Views: 71
Export: