Emigranto pastangos susigrąžinti vardą (-us): Akselio Sandemose’ės "Kas pranykę – sapnas"

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Emigranto pastangos susigrąžinti vardą (-us): Akselio Sandemose’ės "Kas pranykę – sapnas"
Alternative Title:
Emigrant's attempt to recover lost names: Aksel Sandemose's "What's gone is a dream"
In the Journal:
Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos [Oikos: Lithuanian migration and diaspora studies]. 2018, Nr. 26, p. 129-142
Summary / Abstract:

LTStraipsnio tikslas – norvegų ir danų rašytojo Akselio Sandemose’ės filosofinio romano „Kas pranykę – sapnas“ analizė literatūrinės antroponimikos požiūriu. Tai vienas įdomiausių romanų XX a. vidurio skandinavų literatūroje, apmąstantis, meniškai tyrinėjantis emigranto, prieš trisdešimt metų palikusio savo gimtąją šalį Norvegiją ir trumpai į ją sugrįžusio, jauseną. Kūrinyje svarbūs veikėjų vardai, vardų transformacijos; daugeliu atvejų kuriama romano prasmė strategiškai renkantis veikėjų vardus, kurie semantiškai konotuoti (Agnesė, Suzana), parodant asociatyvinius vardų ryšius ir situacinį vardų kitimą (Johanesas Torsenas virsta Džonu Torsonu, vėliau trumpam ir vėl Johanesu). Tiriant taikomas analitinis, hermeneutinis metodas, remiamasi literatūrinės antroponimikos tyrimais. Straipsnis sudarytas iš trijų dalių. Pirmoje dalyje aptariami šiuolaikiniai literatūrinės antroponimikos tyrimai, antrojoje atskleidžiama, kaip Džonas Torsonas tarsi Orfėjas į Hadą, atvykęs į Norvegiją, bando susigrąžinti savo ir sau artimų žmonių, mylimųjų vardus; trečiojoje nagrinėjamas personažo apmąstomų pažįstamų (mylimų) žmonių vardų kismas, situaciškumas. Tyrimas parodė, jog veikėjas, savo noru pakeitęs savo vardą (pavardę) ir tapatybę, atsisako norvegiškumo, o kartu su amerikietiška vardo forma prisiima ir amerikiečio tapatybę. Romano pabaigoje įsileisdamas į savo gyvenimą norvegą Karlsoną (su tipišku skandinavišku vardu) ne kaip tarną, o kaip bičiulį, kurio net vardą ima trumpinti, jis taip iš dalies susigrąžina ir savo skandinavišką tapatybę, sukuria tarsi mažytę norvegų bendruomenę.Paties autodiegetinio romano pasakotojo Johanseso Torseno vardas yra universalus, randamas daugelyje kalbų ir lengvai verčiamas, transformuojamas (taip tarsi parodoma, kaip (ne)lengva pritapti prie kitos kultūrinės (kalbinės) naujo vardo aplinkos). Intertekstualiai minimi vardai romano naratyve realizuoja name determinism programą: save sutapatinęs su Charleso Dickenso romano Deividas Koperfieldas veikėju vardu Dickas, romane ima veikti kaip šiam veikėjui įprasta. [Iš leidinio]

ENDuring the years of World War II, the Danish-Norwegian writer Aksel Sandemose (1899–1965) wrote the novel "Det svunde er un drøm" (What’s Gone Is A Dream), which in 1944 was published in Swedish and in 1945 in Danish. It is one of the most interesting Scandinavian novels of the mid 20th century. and is an artistic reflection of the feelings of a Norwegian thirty years after his emigration to America. The author pays a lot of attention to character names and their transformations (Johanes Torsen becomes John Torson) as well as to their associative connections – their strategic choice (Agnes, Susan) adds to the meaning of the work of literature. The aim of the article is to investigate the novel What’s Gone Is A Dream from the standpoint of literary antroponymy. The investigation has been performed using the analytical and hermeneutic method referring to research carried out in the field of literary antroponymy. The article consists of three parts. The first surveys the field of literary antroponymy. The second investigates the process of name retrieval that John Torson gets immersed in when back in Norway. The third part of the article analyzes the name transformation of people once dear to the protagonist. We disclose the motives of the protagonist’s choice to change his own first and second names which endows him with a new, American identity and, consequently, takes him away from his Norwegian origin. However, by admitting his former Norwegian servant Carlsson, now Carl, bearing a typical Scandinavian name, as a friend and a life companion (the shortened name of the latter sounds like a nickname) he seems to regain his original identity, and the two form a small Norwegian community. The character names (Agnes, Susan) of the novel have semantic connotations and the author plays with their primary meaning and transformations.The name of Johanes Torsen, the storyteller of the autodiegetic novel, is universal – we come upon it in many languages, it is easy to translate, change or transform; thus it proves the difficulty (or easiness) of adapting oneself to the strange cultural (linguistic) environment of a new name. The names we come across in the intertextual narrative of the novel implement the program of name determinism: identifying himself with Dick, a character in Charles Dickens’ novel "David Copperfield", the protagonist of "What’s Gone Is A Dream" starts acting accordingly – as a naive simpleton.

ISSN:
1822-5152; 2351-6461
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/80160
Updated:
2020-12-29 19:44:29
Metrics:
Views: 69    Downloads: 2
Export: