Javų dievai ir dvasios: nuo Kurko iki baubo ir kuršio

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėJavų dievai ir dvasios: nuo Kurko iki baubo ir kuršio
Kita antraštėHarvest gods and spirits: from Kurkas to baubas and kuršis
AutoriaiBalsys, Rimantas
LeidinyjeVārds un tā pētišanas aspekti . 2005, 9, p. 24-37
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTEtninė kultūra; Prietarai; Apeigos; Dievybės
ENEthnic culture; Ritual; Animals; Gods
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnio tikslas – aptarti prūsų dievo Kurko kilmę, paplitimo arealą, funkcijas, ryšį su kitais baltų bei kitų tautų dievais (Krūmine Pardžių Varpų, Ceruokliu), galimus Kurko garbinimo pėdsakus javapjūtės bei javų kūlės pabaigtuvių apeigose, remiantis įvairias XIII – XVII a. rašytiniais šaltiniais, XIX – XX a. tyrinėtojų darbais, tautosakine, etnografine, kalbine, istorine ir kitokia medžiaga. 1. S. Grunau „Prūsijos kronikoje“ (1529 m.) užrašytos žinios apie dievo Kurko funkcijas, jo šventvietes bei aukojimus laikytinos patikimomis. Tą rodo Kurko sąsajos su kitomis baltų javų dievybėmis bei išlikę Kurkui skirtų šventviečių pėdsakai toponimikoje. 2. Rašytinių šaltinių ir toponimų analizė rodo, jog labiausiai paplitęs Kurko kultas galėjo būti senosiose Pamedės, Pagudės, Bartos ir Varmės žemėse. Tikėtina, kad dėl šios priežasties Kurko nėra XVI a. pirmosios pusės Sembos sūduvių dievų sąrašuose. 3. Pagal kilmę ir funkcijas Kurkas giminingas lietuvių Krūminei Pradžių Varpų bei latvių Ceruokliui. 4. Kurkui, Krūminei Pradžių Varpų, Ceruokliui skirtų apeigų pėdsakų išliko javapjūtės, javų kūlės papročiuose (žmogaus pavidalo pėdas - paskutinis pėdas - pabaigtuvių vainikas; gaidžio (vištos) aukojimas - apeiginis javapjūtės, javų kūlės pabaigtuvių patiekalas). 5. XX a. pradžioje javų derlingumo dvasios virsta demonais (Žaliaakiais, Dirikais, Maumais, Baubais ir pan.), kuriais gąsdinami vaikai. 6. Nuo XVII a. pabaigos greta senųjų dievybių ir mitinių būtybių desakralizacijos vyksta ir kitas procesas – pasėlių, javų derliaus apsaugą pamažu perima krikščioniškasis Dievas. [Iš leidinio]

ENThe purpose of the article is to discuss the origin of the Old Prussian god Kurkas, his area, functions, and relations to other gods of the Baltic and other nations (Krūminė Pardžių Varpų, Ceruoklis), possible worship traces of Kurkas in the customs of harvesting and crop flailing, rituals of work finishing, on the basis of various religion sources of the 13th – 17th centuries, works of researchers from the 19th – 20th centuries, folklore, linguistic, historic and other material. 1. Information recorded in the Prussian Chronicle (1529) by S. Grünau above the functions of the God Kurkas, his sacred places and sacrifices deemed as reliable. This is indicated by the links of Kurkas with other Baltic crop deities, and preserved traces of sacred places dedicated for Kurkas. 2. The analysis of written sources and toponyms indicate that the most prevailing cult of Kurkas could have existed in the ancient lands of Pamedė, Pagudė, Barta and Varmė. Very likely, for this reason we cannot find Kurkas in the lists of gods of Semba Sudovians. 3. According to his origin and functions Kurkas resembles the Lithuanian Krūminė Pradžių Varpų and the Latvian Ceruoklis. 4. Traces of rituals dedicated for Kurkas, Krūminė Pradžių Varpų, Ceruoklis are preserved in the customs of harvesting and crop flailing. 5. In the beginning of the 20th century the crop fertility spirits turned into demons (Žaliaakiai (“green-eyed”), Dirikai, Maumai, Baubai (bugaboos) etc.), to scare children. 6. From the end of the 17th century, along with the desacralisation of ancient deities and mythical creatures, another process took place – the protection of crop and harvest was intercepted by the Christian God.

ISSN1407-4737
Mokslo sritis
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3513
Atnaujinta2020-07-28 20:26:22
Metrika Peržiūros: 3