Lietuvių kalbos, kaip negimtosios (įskaitant paveldėtąją), mokymosi motyvacija: lituanistinių mokyklų užsienyje atvejis

LTGlobalizacija ir migracija nulėmė, kad vis daugiau lietuvių kilmės vaikų auga už Lietuvos ribų, kur jų ryšys su gimtąja kalba formuojasi nenatūralioje kalbinėje aplinkoje. Lituanistinės mokyklos tampa svarbia priemone, padedančia išlaikyti lietuvių kalbą ir tautinę tapatybę. Vis dėlto šių mokyklų lankomumas išlieka ribotas, o vaikų motyvacija mokytis lietuvių kalbos priklauso nuo įvairių šeimos, ugdymo ir socialinės aplinkos veiksnių. Straipsnyje analizuojamas lietuvių kalbos, kaip negimtosios, mokymas lituanistinėse mokyklose, ypatingą dėmesį skiriant mokinių motyvacijos aspektui. Empiriniai duomenys surinkti 2025 m. atlikus kiekybinį tyrimą: apklausoje dalyvavo 47 lituanistinių mokyklų mokytojai iš 15 šalių ir 112 užsienyje gyvenančių lietuvių tėvų. Tyrimas atskleidžia, kokie pedagoginiai, šeimos bei socialiniai veiksniai daro įtaką vaikų motyvacijai ir prisideda prie lietuvių kalbos ugdymo diasporoje tyrimų plėtros. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: lietuvių kalbos, kaip negimtosios, mokymas, lituanistinė mokykla, paveldimoji kalba, mokymosi motyvacija, diaspora, dvikalbystė.

ENGlobalisation and migration have resulted in a growing number of children of Lithuanian descent being raised abroad, where their connection to the native language develops outside the natural linguistic environment. Lithuanian heritage schools play a crucial role in maintaining the Lithuanian language and the national identity; however, attendance is limited, and children’s motivation to learn Lithuanian depends on various family, educational and social factors. This article examines instruction in Lithuanian as a non-native language in heritage schools, with particular focus on students’ learning motivation. Empirical data were collected in 2025 through a quantitative survey involving 47 teachers from Lithuanian heritage schools in 15 countries, and 112 parents abroad raising children up to the age of 18. The questionnaires were designed based on theoretical sources on motivation, bilingualism and heritage language learning, and the results were analysed statistically. The findings highlight the pedagogical, family and social factors shaping children’s motivation, and contribute to a deeper understanding of Lithuanian language education in the diaspora. KEY WORDS: Lithuanian as a non-native language, heritage schools, heritage language, learning motivation, diaspora, bilingualism.

• Emigracijos iš Lietuvos procesai ekonomikos globalizacijos sąlygomis. Mokslas - Lietuvos ateitis 2015, 7, 2, 221-237.
• Emigrantai: kalba ir tapatybė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2015. 231 p.
• Išeivijos lituanistinio švietimo kaita. Gimtasai kraštas 2012, 5, 19-26.
• Lituanistinis švietimas emigracijoje.. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2008, 6, 117-141.
• Tauta, kalba ir tapatybė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2012. 152 p.