Garnizon Wileński wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego w czasach stanisławowskich (1764–1795). Wybrane elementy

LTStanislovo Augusto epochos karinės įgulos Vilniuje istorija yra plati ir daugiaplanė. Šio straipsnio tikslas – remiantis naujais archyviniais šaltiniais signalizuoti apie taikų Vilniaus įgulos funkcionavimą aštuonioliktojo amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje. Tyrimo chronologinės ribos – nuo XVIII a. 7-ojo dešimtmečio vidurio (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo komisijos įsteigimo) iki XVIII a. 10-ojo dešimtmečio pradžios (1794 m. sukilimo). Greta kitų klausimų straipsnyje aptariama įgulos sudėtis ir struktūra taikos metu, karių apgyvendinimo problemos bei kariuomenės atliekamos funkcijos, taip pat įgulai reziduojant mieste kylantys karių ir civilių gyventojų konfliktai. Kiti svarbūs kariuomenės istorijos aspektai, tokie kaip įgulos panaudojimas kariniuose veiksmuose ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo vėliavos dislokavimas Vilniuje Tribunolo sesijų metu bei Vilniaus vaivadijos karinio dalinio istorija, nėra šio straipsnio objektas. Aptarus įgulos sudėtį prieinama prie išvados, kad taikos metu tvarkai palaikyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje buvo dislokuojami vienas ar du nedideli pėstininkų ir artilerijos pulkai. Mieste taip pat retkarčiais pasirodydavo lietuvių kavalerija konkrečioms užduotims atlikti.Tik XVIII a. 10-ojo dešimtmečio pradžioje, įgyvendinant Ketverių metų seimo (1788–1792) nutarimus dėl kariuomenės didinimo, įgula buvo padidinta. Lietuvos artilerijos generolas Kazimieras Nestoras Sapiega į Vilnių perkėlė naujai suformuotą 7-ąjį pėstininkų pulką. Jam pavaldžius karinius vienetus (padidintą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artileriją su naujai sukurtu inžinierių korpusu bei 7-uoju pulku) K. N. Sapiega siekė sutelkti vienoje vietoje. Kariuomenės padidėjimas sukėlė papildomų problemų dėl karių apgyvendinimo. Iki karo su Rusijos imperija pradžios 1792 m. balandį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijoje tarnavo 548 kariai (1064 etatai), o rugsėjį – 910 karių (1137 etatai), inžinierių korpuse buvo apie 40 karių. 7-ajame Lietuvos fuzilierių pulke balandį tarnavo 789 kariai, o iki 1792 m. rugsėjo jų skaičius išaugo iki 1086 (1440 etatų). Vien artileristų skaičius XVIII a. 10-ojo dešimtmečio pradžios Vilniuje pranoko visą ankstesnių metų Vilniaus įgulos karių dydį. Be karo tarnybos, Vilniaus įgulos kariai vykdė policijos ir tvarkos palaikymo funkcijas, įskaitant patruliavimą, nusikaltimų prevenciją, o dažnai ir teismo sprendimų vykdymą. Kariai talkino mokesčius renkantiems pareigūnams, prižiūrėjo mokesčių surinkimo procesą, gabeno siuntas, taip pat vykdė konvojaus funkcijas. Reikšminiai žodžiai: Vilnius, Vilniaus karinis garnizonas, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos artilerija.

ENThe aim of the article is to highlight the peaceful functioning of the military garrison in Vilnius from the mid-1760s to the early 1790s. In addition to other issues, the article presents the peaceful composition and structure of the garrison, the form of accommodation, the functions performed by the army, as well as conflict situations. Keywords: Vilnius, military garrison in Vilnius, Lithuanian army, Lithuanian artillery.

• LDK kariuomenė ketverių metų seimo laikotarpiu (1788-1792). Vilnius : Vaga, 2001. 284 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerija Vilniaus arsenale 1764-1792 m.. Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. - XIX a. pradžioje: 2005-2006 m. tyrimai. Vilnius: Pilių tyrimo centras "Lietuvos pilys", 2007. P. 111-140.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo komisija 1765-1776 m.. Karo archyvas 1998, 15, 60-90.
• Lietuvos kariuomenės organizaciją reglamentuojantys dokumentai 1717-1775 m.. Karo archyvas 2003, 18, 65-121.
• Modernios administracijos tapsmas Lietuvoje: valstybės institucijų raida 1764-1794 metais. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. 691 p.
• Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy. T. 3. Księstwo Żmudzkie, XV-XVIII wiek. Warszawa : DiG, 2015. 370 p.
• Viešos bausmės Vilniaus pilies teisme XVIII a. antrojoje pusėje. Tarp tradicijų ir naujovių.. XVIII amžiaus studijos. 2026, 11, 40-61.
• Vilniaus pilies įgula XVIII amžiaus antrojoje pusėje. Lietuvos pilys 2010, 5 (2009), 146-167.