Unemployment, hysteresis and transition

LTStraipsnyje atlikta nedarbo dinamikos pereinamosios ekonomikos šalyse sisteminė analizė palyginant su ES–15. Pritaikius vienetinės šaknies testus ir Markovo persijungimo regresijas buvo patikrinta, ar darbo rinkose egzistuoja histereziniai požymiai. Tyrimo rezultatai rodo, kad bendru atveju, patikrinus struktūrinius pokyčius ir verslo ciklo poveikį, galima atmesti vienetinės šaknies hipotezę, bet galima pastebėti aukšto ir žemo nedarbo pusiausvyrą, kurios link svyruoja ekonomika po palyginti didelių sukrėtimų. Palyginus nedarbo dinamiką Europos Sąjungoje per pastarąją dekadą galima pastebėti, kad pereinamosios ekonomikos šalyse nedarbas greičiau prisitaiko prie ekonominės situacijos ir nedarbo pusiausvyros pokyčiai yra didesni. Šito modelio neatitinka tik Kroatija ir Latvija. Kitose šalyse nedarbo išsilaikymas yra gana žemas, kas atitinka mažiau reguliuojamas darbo rinkas. Be to, kai kuriose šalyse nedarbui įėjus į naują režimą, yra tendencija, kad jis ten ir liks – ar bent jau liks ilgam laikui. Tokie atvejai pastebėti Čekijos Respublikoje, Lietuvoje ir Slovakijoje. Todėl autoriai daro išvadą, kad nedarbo dinamika Rytų Europoje yra charakterizuojama svyruojančia nedarbo pusiausvyra, į kurią faktinis nedarbas sugrįžta greičiau, negu Europos Sąjungoje. Šį modelį patvirtina darbo rinkų pereinamosios ekonomikos šalyse neseni teoriniai modeliai. Šie rezultatai turi didelę reikšmę reformuojant darbo rinką ir makroekonomiką stabilizuojančiai politikai Centrinės ir Rytų Europos šalyse.Reikšminiai žodžiai: CEEC; ES; Histerezė; Nedarbas; Nedarbas, histerezė; Nedarbo lygis; Pereinamasis laikotarpis; Pereinamoji ekonomika; Pereinamosios ekonomikos šalys; Pusiausvyra; Tranzitinės šalys; CEEC; EU; Equilibrium; Hysteresis; Transition; Transition countries; Transition economy; Unemployment; Unemployment rates.

ENIn this paper, we quantify the degree of persistence in the unemployment rates of transition countries using a variety of methods benchmarked against the EU. Initially, we work with the concept of linear ‘Hysteresis’ as described by the presence of unit roots in unemployment as in most empirical research on this area. Given that this is potentially a narrow definition, we also take into account the existence of structural breaks and nonlinear dynamics in unemployment. Finally, we examine whether CEECs’ unemployment presents features of multiple equilibria, that is, if it remains locked into a new level whenever some structural change or sufficiently large shock occurs. Our findings show that, in general, we can reject the unit-root hypothesis after controlling for structural changes and business-cycle effects, but we can observe the presence of a high and low unemployment equilibria. The speed of adjustment is faster for CEECs than the EU, although CEECs tend to move more frequently between equilibria. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology