Posocialistinių šalių nedarbo specifika

LTStraipsnyje aptariami specifiniai nedarbo didėjimą posocialistinėse šalyse nulėmę veiksniai ir pagrindinės šį reiškinį nagrinėjančios teorijos - optimalaus perėjimo greičio ir Caballero-Hammour teorijos. Pagrindinė abiejų teorijų idėja yra ta, kad nedarbo dinamika priklauso nuo darbo jėgos persiskirstymo iš valstybinio į privatų sektorių. Lietuva, kaip ir kitos posocialistinės šalys, praėjusiame dešimtmetyje taip pat susidūrė su nedarbo didėjimu. Didelė dalis darbo jėgos buvo užimta pramonės, kuri buvo orientuota į Tarybų Sąjungos rinką, sektoriuje. Šalies įmonės buvo menkai pasirengusios konkuruoti tarptautinėje rinkoje, ekonomiką slėgė nemaža valstybės skola. Taikant optimalaus perėjimo greičio teoriją aiškinant nedarbą šalyje, iškyla sunkumų. Nors duomenys rodo, kad nustojus užimtųjų skaičiui valstybiniame sektoriuje mažėti, darbo vietų kūrimas privačiame sektoriuje taip pat nutrūko, daryti vienareikšmiškas išvadas yra sudėtinga, nes kaip tik tuo metu vyko Rusijos krizė. Antra, darbo jėgos apimtis Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu buvo labai nepastovi, ir šis reiškinys labai apsunkina optimalaus perėjimo greičio teorijos taikymą.Reikšminiai žodžiai: Posocialistinės šalys; Nedarbo specifika; Post-Socialist States; Unemployment specificity.

ENThe aim of the article is to discuss theories which explain unemployment in the transient economy countries and to evaluate their adequacy in an unemployment rate research in Lithuania. Research methods include scientific literature analysis, synthesis, systematization and statistical data analysis. This article provides specific factors which determine unemployment growth in po-socialist countries and presents the such theories as the optimal speed of transition and Caballero-Hammour theory which explain this phenomenon. The general idea of the both theories is that unemployment dynamics depends on labour force reallocation from public to private sector. The application of the optimal speed transition theory is difficult for explanation of the country's unemployment. Firstly, although data indicate that the number of employed in public sector is not from declining and job creation stops, it is complicated to draw unambiguous conclusions as just then it was a crisis in Russia. Secondly, during the analyzed period labour force volume was fluctuating in Lithuania and it highly complicates the application of the optimal speed transition theory. [From the publication]