Developments in the new member states and applicant countries
LT2004 m. Europos Sąjunga (ES) priėmė dešimt naujų narių, aštuonios jų – Čekija, Estija, Vengrija, Lietuva, Latvija, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija dar prieš penkiolika metų buvo komunistinės. Nors siekdamos demokratijos konsolidavimo ir „sugrįžimo į Europą“ naujos ES narės radikaliai ir sparčiai keitėsi, šių valstybių vidaus politikoje tebėra ryškių nestabilumo ženklų, kurie skiria jas nuo „senųjų“ ES narių. Po pirmos ES plėtros į Rytus bangos liko penkios šalys kandidatės – Bulgarija, Kroatija, Rumunija, Turkija ir Makedonija. Šios valstybės, siekdamos narystės ES, daug daugiau dėmesio skyrė vidaus politikai, lyginant su neseniai įstojusiomis Vidurio Europos valstybėmis, kuriose nuo pat posovietinio laikotarpio pradžios ekonominių ir politinių reformų strategijos sutapo su aktyviu ES narystės siekiu. Šiame straipsnyje aptariami naujų ES valstybių narių bei kandidatuojančių šalių politikos procesai bei raida. Straipsnį sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjami Europos Parlamento rinkimų naujose ES valstybėse narėse rezultatai, ieškoma palyginti menko piliečių aktyvumo šiuose rinkimuose priežasčių. Antroje dalyje nagrinėjamos parlamentinių rinkimų minėtose valstybėse tendencijos, prezidento rinkimų rezultatai Slovakijoje ir Lietuvoje. Trečioji straipsnio dalis skirta narystės ES siekiančių valstybių politinių procesų analizei, plačiau apžvelgiama situacija ir rinkimų rezultatų tendencijos Šiaurės Kipre, Makedonijoje, Rumunijoje. Galiausiai nagrinėjama naujų ES valstybių ir šalių kandidačių gyventojų viešoji nuomonė ES atžvilgiu.
ENIn 2004, the European Union (EU) accepted 10 new members, with 8 of them, incl. the Czech Republic, Estonia, Hungary, Lithuania, Latvia, Poland, Slovak Republic and Slovenia being communist countries only 15 years ago. Although new EU Member States, in order to consolidate democracy and “return to Europe”, have undergone radical and rapid changes, still the internal policy in the above States demonstrates marked signs of instability, setting them apart from the “old” EU Member States. After the first EU expansion to the east, there still remained 5 candidate countries of Bulgaria, Croatia, Romania, Turkey and Macedonia. The latter countries seeking the EU membership focussed on the internal policy more compared to the newly admitted Member States of the Central Europe, where ever since the start of the post-soviet period, the strategies of economic and political reforms coincided with an active objective of the EU membership. The article discusses political processes and development in the new EU Member States and candidate countries. The article has 4 parts. The first one examines results of the EP election in the new EU Member States, seeks to compare poor involvement of citizens in the election. The 2nd part examines trends in the general election in the above states, and the results of presidential election in the Slovak Republic and Lithuania. The 3rd part is dedicated to the analysis of political processes in the candidates to the EU membership with a detailed review of situation and trends in the election outcomes in the Northern Cyprus, Macedonia and Romania. Lastly the paper examines public opinion regarding the EU by residents in the new EU Member States and the candidate countries.
