Moteris fiziniuose ir technologijos moksluose : mokinė, studentė, mokslininkė

• Novelskaitė, Aurelija, aut, sudarymas [aut, com]
• Purvaneckienė, Giedrė, aut, sudarymas [aut, com]
• Urbonienė, Aistė, aut [aut]
• Stonkuvienė, Irena, aut [aut]

LTPagrindinis monografijos tikslas – supažindinti Lietuvos akademinę bendruomenę ir kartu Lietuvos visuomenę su lyčių problematika Lietuvos mokslo bendruomenėje. Koncentruojantis į specifines fizinių ir technologijos mokslų sritis, kuriose moterų mažumos problema šiandien yra akivaizdžiausia, šia monografija siekiama atkreipti mokslo bendruomenės ir visuomenės dėmesį į reikšmingiausius lyčių problematikos Lietuvos moksle aspektus, esamus ir galimus tokios situacijos padarinius tiek konkretiems individams, tiek Lietuvos mokslo ir net visos šalies raidai. Akademiniu lygmeniu šia monografija yra siekiama praplėsti socialinio žinojimo apie specifinį reiškinį - lyties ypatumus moksle - ribas, prisidedant prie socialinės teorijos, (pa)aiškinančios tokių socialinių reiškinių ir procesų, kaip lyties įvaizdžio kūrimas ir lyties stereotipų raiška, lyties socializacijos ypatumai ir pan., kūrimo bei plėtojimo ir socialinių feministinių tyrimų metodologijos tobulinimo. Mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimo, visuomenės informavimo bei švietimo prasme, šia monografija tikimasi tiek informuoti ir šviesti Lietuvos mokslo bendruomene ir visą visuomenę, tiek ir prisidėti prie lyčių lygybės politikos diegimo Lietuvos moksle. Monografija apima tris svarbiausius moterų dalyvavimo moksle lygmenis, susijusius su esminiais moters mokslinės veiklos periodais. Tai - 1) mokymosi bendrojo lavinimo mokykloje laikotarpis 2) studijų aukštojoje mokykloje periodas; 3) mokslinė veikla, tapus visateise akademinės bendruomenės nare.Reikšminiai žodžiai: Lytis; Švietimas; Moterų padėtis švietime; Moterų karjera; Moterys aukštajame moksle; Gender; Education; Women in education; Women career; Women in higher education.

ENAlthough Lithuania's human development index has been steadily rising, it is not necessarily a reliable of whether a country is rising or falling in the global economic core-periphery hierarchy. The purpose of this paper is to analyze what factors most influence Lithuania's changing CPH position. Three factors are treated as independent variables, which we argue have a direct impact on CPH mobility. These variables are: the amount of foreign direct investment (FDI); energy consumption per capita; and high technology exports as a percentage of all manufactured goods. The research suggests that foreign direct investment and high technology exports contribute more to Lithuania's changing CPH than per capita energy consumption. One explanation may involve Lithuania's booming biotechnology sector, which is not particularly energy intensive. [text from author]