Rūšies kategorija: mediumas ir pasyvas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Rūšies kategorija: mediumas ir pasyvas
Alternative Title:
Category of voice: middle and passive
In the Book:
Gramatinių kategorijų tyrimai / Axel Holvoet, Loreta Semėnienė (red.). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2004. P. 35-60
Keywords:
LT
Kalbos dalys. Morfologija / Morphology; Morfologija / Morphology; Slavų kalbos / Slavic languages; Žodžių kaityba / Inflection.
Summary / Abstract:

LTLietuvių kalbai yra būdinga veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyvių priešprieša. Pastarieji dalyviai kartu su tam tikromis veiksmažodžio „būti“ formomis sudaro „sudėtines formas“, tradiciškai laikomas finitinėmis veikiamosios ar neveikiamosios rūšies formomis. Klasikinių kalbų gramatika, be dvinario lotynų kalbos rūšies modelio, skyrė ir trinarė graikų kalbos modelį (activum : medium : passivum). Veiksmažodžio rūšies paradigmoje medialinę rūšį pakeitė sangrąžinė rūšis, kuri baltų ir slavų kalbose paveldėjo senosios medialinės rūšies funkcijas. Lietuvių kalboje medialinės formos gali turėti ir netiesioginio mediumo funkciją. Ši mediumo atmaina leidžia derinti mediumo ir pasyvo žymėjimą ir yra artimesnė aktyvui, su kuriuo ją sieja panašus veiksnio pasirinkimas. Tokie mediumo ir pasyvo susikirtimo atvejai sudaro įspūdį, kad mediumas ir pasyvas yra dviejų visiškai nepriklausomų priešpriešų nariai. Iš tikrųjų mediumas ir pasyvas negali būti visiškai nepriklausomi, kadangi jų reikšmės remiasi panašiais su diateze susijusiais požymiais. Taksonominiai kriterijai verčia lietuvių kalboje aiškiai skirti dvi rūšies priešpriešas. Remiantis klasikine terminija, būtų galima šias priešpriešas apibrėžti kaip „aktivum : medium“ ir „activum : passivum“. Bet tokia formuluotė būtų netiksli, nes „activum“ kiekvienu atveju turėtų skirtingą reikšmę. Kadangi šiuolaikinėje lingvistinėje literatūroje jau įprasta priešinti „activum“ ir „passivum“, tad medialinei rūšiai tiksliau priešinti „nemedialinę“.Reikšminiai žodžiai: Dalyvis; Darybinė analizė; Diatezė; Gramatinė kategorija; Mediumas; Morfologija; Neveikiamoji rūšis; Pasyvas; Rūšies kategorija; Rūšis; Sangrąža; Veikiamoji rūšis; Veiksmažodis; Active form; Derivational analysis; Diathesis; Grammatical category; Middle; Morphology; Participle; Passive; Passive form; Reflexive form; The category of voice; Verb; Voice.

ENThe opposition of passive and active adverbs is typical for Lithuanian language. Passive adjectives with certain forms of the verb “to be” comprise “combined formed”, which are traditionally considered as finite forms of active and passive type. The grammar of classical languages has a trinominal model of the Greek language. The medial type has been replaced by the reflexive type of the type of verb, which in the Baltic and Slavic languages inherited the functions of the old medial type. In the Lithuanian language, medial forms may have a direct and indirect function of medium. This type of medium allows combining the marking of medium and passive and is closer to active. Such cases of the collision of medium and passive create the image that medium and passive are members of two totally independent oppositions. In fact, medium and passive cannot be totally independent, since their meanings are based on characteristics similar to diathesis. Taxonomical criteria clearly define two oppositions of the type. Based on the classical terminology, these two oppositions could be defined as “aktivum: medium” and “activum : passivum”. Any formulation would be inaccurate, since “activum ” in any case would have a different meaning. Whereas, it is common to oppose “activum” and “passivum” in modern contemporary linguistics, therefore, medial type should be opposed to non-medial.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/30070
Updated:
2013-04-28 22:05:57
Metrics:
Views: 35
Export: